Lietuva pasaulio žiniasklaidoje – kūrybinga, remianti laisvės ir demokratijos vertybes, išsiskirianti startuolių ir FinTech ekosistemomis
2021 m. I pusmetį Lietuvos vardas užsienio šalių žiniasklaidoje paminėtas daugiau nei 36 tūkst. kartų, socialiniuose tinkluose („Instagram“, „Twitter“, „Facebook“) ir tinklaraščių platformose – daugiau nei 114 tūkst. kartų. Lyginant šių metų I ir II ketvirčius, užfiksuota 2,3 karto daugiau reikšmingų pranešimų apie šalį, kuriems daugiausiai įtakos turėjo Lietuvos ir Baltarusijos santykiai. Dažniausiai šalies vardas buvo minimas JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Ukrainos informaciniuose portaluose, mažiausiai paminėjimų užfiksuota Suomijos, Norvegijos, Izraelio, Nyderlandų informaciniuose portaluose, rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės ir šalies viešojo sektoriaus institucijų atlikta šalies skaitmeninio matomumo ir žinomumo analizė.
„Ekonomikos srities aktualijos, lydimos proaktyvios komunikacijos iniciatyvų, atveria kelią į dideles auditorijas turinčius tikslinių šalių portalus. Pranešimai apie investicinę aplinką, FinTech ir startuolių ekosistemą, inovacijas šalyje ženkliai prisideda prie modernios Lietuvos profilio formavimo. Valdymo sritis ir mūsų šalies aukščiausių šalies pareigūnų aktyvi komunikacija taip pat labai svarbi. Komunikuodami apie šalį didesnį dėmesį turėtume skirti talentų pritraukimo iniciatyvoms“, – pažymi Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.
Turizmas, valdymas ir ekonomika daugiausiai prisidėjo prie šalies matomumo
Turizmo sritis buvo pirmoji pagal pranešimų užsienio žiniasklaidoje skaičių (pranešimai sudarė 42 proc. viso žinių apie šalį srauto). Didžioji dalis šios srities naujienų srauto susijusi su COVID-19 pandemijos valdymo (minima statistika, karantino ir judėjimo suvaržymai, skiepijimas ir kt.), pabėgėlių krizės, Lietuvos ir Baltarusijos santykių aktualijomis. Užfiksuotus teigiamo tono reikšmingus pranešimus daugiausia lėmė VšĮ ,,Keliauk Lietuvoje“ komunikacijos ir rinkodaros kampanijos, taip pat ir Benedikto Gylio paramos fondo kartu su VILNIUS TECH „LinkMenų fabriku“ įgyvendintas projektas „Portalas“, virtualiai sujungęs Vilnių ir Liubliną.
Valdymo (Co-create Governance) srities aktualijos lėmė didžiausią dalį (net 51,23 proc.) išskirtinai Lietuvai skirtų reikšmingų pranešimų. Pagrindinės šios srities naujienų srautą formavusios temos: tarptautinis bendradarbiavimas (Lietuvos veiksmai reiškiant paramą laisvės ir demokratijos vertybėms – parama Taivanui ir prodemokratinėms jėgoms Baltarusijoje, Rusijoje), Lietuvos ir Baltarusijos santykiai, aplinkosaugos iniciatyvos, kibernetinis saugumas, šalies atvirumas inovacijoms.
Prie modernios Lietuvos įvaizdžio formavimo daugiausiai prisidėjo ekonomikos (Co-create Solutions) srities teigiami pranešimai, kurie per I ir II ketvirčius pasiekė didžiausią auditoriją užsienio portaluose. Pagrindinės šios srities naujienų srautą formavusios temos: Lietuvos FinTech ekosistemos aktualijos, šalies startuolių kuriami produktai ir pritrauktos investicijos, palanki investicinė aplinka Lietuvoje (užsienio įmonių steigimasis, padalinių atidarymas Lietuvoje), šalies mokslininkų veikla. Prie teigiamų pranešimų sklaidos reikšmingai prisidėjo VšĮ ,,Investuok Lietuvoje“ vykdyta komunikacija.
Šalies kultūra daugiausiai prisidėjo prie teigiamo pobūdžio pranešimų
2021 metų I pusmetį kultūros (Co-create Culture) sritis buvo ketvirtoji pagal pranešimų skaičių užsienio žiniasklaidoje (7,01 proc. visų pranešimų) ir trečioji pagal pranešimų skaičių socialiniuose tinkluose (15,44 proc. visų pranešimų). Šalies paminėjimai kultūros srityje užsienio šalių žiniasklaidoje pasižymėjo išskirtine teigiamų pranešimų gausa. Vertinant didžiausią auditoriją turinčius šaltinius, šioje srityje užfiksuota didžiausia dalis teigiamo tono pranešimų, kurie sudarė net 43,77 proc. kultūros naujienų srauto. Užsienio žiniasklaida aktyviai domėjosi J. Meko kūrybiniu palikimu, šalies muzikų veikla (dažniausiai minėti A. Grigorian. M. Gražinytės-Tylos, V. Sondeckio, Ž. Martinaitytės vardai), architekto G. Balčyčio, rašytojos K. Sabaliauskaitės, šiuolaikinio meno kūrėjų Pakui Hardware ir L. Lapelytės darbais. Dėmesio taip pat sulaukė kūrybiškos iniciatyvos COVID-19 pandemijos kontekste (Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro iniciatyvos socialiniuose tinkluose, kino teatras Vilniaus oro uoste), Lietuvos atvirumas kino kūrėjams, MO muziejaus veikla, „The Roop“ pergalė „Eurovizijos“ atrankose. Vokietijos portalų dėmesio sulaukė M. Gražinytės-Tylos diriguojamo Bavarijos radijo simfoninio orkestro koncertas, pradėjęs kultūros sezoną Bavarijoje. Prie Lietuvos kultūros sezono Bavarijoje viešinimo prisidėjo Lietuvos kultūros instituto komunikacija.
Lietuvos matomumo užsienio žiniasklaidoje vertinimas apima 13 tikslinių užsienio valstybių (Danija, Izraelis, Japonija, JAV, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Norvegija, Nyderlandai, Prancūzija, Suomija, Švedija, Ukraina, Vokietija) ir 4 šalies įvaizdžio pozicionavimo sritis (ekonomika (Co-create Solutions), kultūra (Co-create Culture), valdymas (Co-create Governance), talentų pritraukimas (Co‑create Life). Taip pat vertinama turizmo sritis ir stereotipinis šalies įvaizdžio atspindėjimas užsienio šalių žiniasklaidoje.
