Lietuva pasirinko labiausiai priimtiną „Rail Baltica“ finansavimo būdą
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir Latvijos transporto ministras Andrijas Matisas pasirašė Europos Komisijai skirtą laišką, kuriame patvirtina, jog valstybės palaiko „Rail Baltica“ projektą. Laišką dar turėtų pasirašyti ir Estijos transporto ministrė. Ministrų susitikimo metu taip pat aptartas projekto finansavimo modelis.
„Su Latvijos ministru suderinome pozicijas dėl projekto finansavimo modelio. Lietuva didžiąją finansavimo dalį – apie 160 mln. eurų – Europos Komisijos prašys skirti mūsų šaliai tiesiogiai. Dar 30 mln. eurų projektavimo ir statybos darbams atlikti – per bendrą trijų Baltijos valstybių įmonę, veikiančią Rygoje“, – sako susisiekimo ministras R. Sinkevičius.
Pasak ministro, Lietuva teikia paraišką atskirai, nes bendra įmonė negalėtų išpirkti žemės visuomenės poreikiams, be to, siekiama, kad Lietuvoje liktų pridėtinės vertės mokestis už atliktus darbus.
Paraiška Europos Komisijai (EK) turi būti pateikta iki vasario 26 dienos. Lietuva, Latvija ir Estija pagal programą CEF (angl. Connecting Europe Facility) iš viso prašys maždaug 620 mln. eurų.
Lietuva šiuo metu tiesia europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybės sienos iki Kauno. Darbus numatoma baigti dar šiemet. Pernai rudenį įkurta trijų Baltijos šalių įmonė koordinuos projekto įgyvendinimą nuo Kauno per Vilnių ir Rygą iki Talino. Planuojama statybų pradžia – 2019-ieji.
