Lietuva siekia didesnio moterų ekonominio įgalinimo
„Kad darbo aplinka geriau atlieptų moterų poreikius, būtina sudaryti galimybes moterims mokytis ir panaudoti savo įgūdžius mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos, skaitmeninio raštingumo srityse, stiprinti moterų lyderystę ir dalyvavimą sprendimų priėmime“, – apie priemones didesniam ekonominiam moterų įgalinimui sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Kovo 13–24 d. Niujorke vykstančioje 61-ojoje Jungtinių Tautų moterų padėties komisijos sesijoje dalyvaujanti viceministrė pabrėžė, kad siekiant, jog darbo aplinka geriau atlieptų moterų padėtį, labai svarbu stiprinti ir įgyvendinti teisines ir politines gaires viso moterų gyvenimo metu, ką būtent ir daro Lietuva.
Lietuvoje moterų užimtumo lygis yra labai aukštas. Per pirmuosius tris 2016 m. ketvirčius 20–64 m. moterų užimtumo lygis siekė 74,1 proc., o vyrų – 76,2 proc. Tačiau darbo užmokesčio atotrūkis vis dar išlieka nemažas – 15,6 proc. 2015 metais.
Pasak E. Radišauskienės, Lietuva, siekdama ekonominio moterų įgalinimo, įgyvendina įvairias Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2015–2021 m. programos priemones, skirtas darbo užmokesčio atotrūkio tarp moterų ir vyrų mažinimui, vykdo informavimo kampanijas, mokymus darbovietėse lyčių lygybės tema.
Tačiau viceministrė taip pat atkreipė dėmesį, kad ir smurtas prieš moteris yra vienas iš veiksnių, lemiančių moterų ekonominę priklausomybę, todėl turėtų būti dedamos nuoseklios pastangos jo mažinimui. „Smurto prieš moteris ekonominė kaina yra svarbus instrumentas pereinant prie realių veiksmų kovojant su smurtu prieš moteris visose gyvenimo srityse“, – pabrėžė ji.
Moterų ekonominis įgalinimas ir ekonominė nepriklausomybė yra ypatingai svarbūs komponentai siekiant tinkamai įgyvendinti Pekino veiksmų platformą ir Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 tikslus, ypač dėl lyčių lygybės ir tvaraus, įtraukaus ir darnaus ekonomikos augimo.
Moterų ekonominis įgalinimas – kompleksinė sritis, apimanti daugelį kitų temų: darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos atotrūkį, moterų verslumą, švietimą ir kitas. Ji atlieka reikšmingą vaidmenį užtikrinant žmogaus teises, darnų vystymąsi ir skurdo mažinimą.
Europos Parlamento 2017 m. atliktoje analizėje dėl Moterų ekonominio įgalinimo tarptautiniu lygiu pabrėžiama, kad ekonominis įgalinimas nebus pasiektas tol, kol didžiausią atskirtį patiriančios moterys nepradės justi tam tikrų pokyčių savo atžvilgiu, kurie, visų pirma, turėtų prasidėti nuo kovos prieš persikertančias nelygybes, patiriamas moterų dėl savo lyties, rasės, užimamos socialinės padėties (klasės, kastos), kilmės, amžiaus ar neįgalumo.
Jungtinės Tautos išskiria šiuos pagrindinius moterų įgalinimo principus: vienodai lygus moterų ir vyrų traktavimas darbo aplinkoje; pagarba ir parama žmogaus teisėms ir nediskriminavimui; moterų ir vyrų darbuotojų sveikatos apsaugos, saugumo ir gerovės užtikrinimas; švietimo, mokymų ir profesinio moterų tobulėjimo skatinimas; įmonės tobulinimo programų lyčių lygybės srityje įgyvendinimas; lygybės skatinimas pasitelkiant įvairias bendruomenių iniciatyvas ir atstovavimą; priemonių numatymas ir nuolatinis visuomenės informavimas apie pasiektą progresą lyčių lygybės srityje.