Lietuvai reikalinga ne kabinetinė, o aktyvi diplomatija
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo kasmetiniame Lietuvos ambasadorių susitikime, kuriame aptarė pagrindinius uždavinius užsienio valstybėse reziduojantiems mūsų šalies diplomatams.
Šalies vadovės teigimu, diplomatai turi būti arti Lietuvos žmonių, girdėti ir matyti jų problemas bei lūkesčius ir visose srityse ginti valstybės interesus. Lietuvos ambasadoriai turi išeiti iš savo kabinetų ir aktyviai megzti kontaktus su užsienio šalių politikais, visuomene, verslu, žiniasklaida, pristatydami mūsų šalies galimybes ir spręsdami mūsų valstybei svarbius klausimus.
Pasaulyje tęsiantis politiniams ir kariniams neramumams, kylant vis naujoms terorizmo grėsmėms, krizinių situacijų metu, kiekvienas užsienyje esantis Lietuvos žmogus diplomatinę pagalbą turi gauti operatyviai, kokybiškai ir laiku. Dėmesingumas savo piliečiams turi tapti neatsiejama ambasadų darbo dalimi.
Pasak Prezidentės, šalies saugumo užtikrinimui itin svarbus spartus NATO viršūnių susitikime Varšuvoje priimtų sprendimų įgyvendinimas. Ypatingą dėmesį šiandien reikia skirti ir Lietuvos interesų apsaugai kuriant ES ir Jungtinės Karalystės ateities santykius, migracijos krizės sprendimui, Rusijos keliamoms grėsmėms, paramai Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos eurointegracijai bei tarptautinių branduolinės saugos standartų užtikrinimui ES kaimynystėje. Tvirtų ryšių su Baltijos ir Šiaurės šalimis, JAV, Vokietija išsaugojimas taip pat išlieka tarp Lietuvos užsienio politikos prioritetų.
Prezidentė taip pat atkreipė dėmesį, jog dėl globalių ekonominių iššūkių ir augančios pasaulinės konkurencijos itin didelę reikšmę įgauna efektyvi ekonominė diplomatija. Siekdami padėti mūsų šalies verslui įsitvirtinti prioritetinėse eksporto ir turizmo rinkose bei pritraukti į Lietuvą užsienio investicijas, Lietuvos diplomatai turi veikti kaip vieninga komanda ir dirbti valstybei, o ne juos deleguojančioms atskiroms ministerijoms. Diplomatų darbo rezultatai turi būti matuojami sukurta pridėtine verte Lietuvos ekonomikai.
Nors Lietuva kyla pasauliniuose verslui palankios aplinkos ir ekonominės laisvės indeksuose, pagal inovacijų diegimo spartą atsiliekame nuo ES vidurkio. Todėl viena svarbiausių diplomatų užduočių – padėti pažangiam užsienio verslui atrasti Lietuvą. Tam būtina tęsti kryptingą darbą su užsienio investuotojais ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su inovacijų ir investicijų plėtros agentūromis Lietuvoje. Pasauliniame „Doing Bussiness“ reitinge Lietuva užima 20 vietą, o globaliame ekonominės laisvės indekse yra 13-a ir lenkia tokias šalis kaip Vokietija bei Japonija.
Šalies vadovė taip pat paragino diplomatus aktyviai įtraukti pasaulio lietuvius ir visus Lietuvos draugus į artėjančio Valstybės atkūrimo šimtmečio renginius.
