Lietuvai siūloma įsivesti daniškąją atliekų rūšiavimo sistemą

Apklausos rodo, kad apie pusė šalies gyventojų nerūšiuoja buityje susidarančių atliekų. Viena dažniausiai įvardijamų tokio sprendimo priežasčių – žmonėms neaišku, kur kokias atliekas mesti, todėl sistema atrodo pernelyg sudėtinga. Kad šis procesas gyventojams būtų kuo paprastesnis ir vis daugiau atliekų būtų išrūšiuojama kokybiškai, Lietuvoje siūloma pritaikyti danų sukurtą, įdiegtą sistemą. Esminis jos principas – tuo pačiu simboliu ženklinama ir pakuotė, ir konteineris, į kurį pakuotė turi keliauti rūšiuojant.

Pritaria 90 proc. apklaustųjų

Projektas dėl daniškosios atliekų ženklinimo (piktogramų) sistemos pritaikymo galimybių Lietuvoje inicijuotas šių metų vasarį. Siekiant įvertinti sistemos tinkamumą mūsų rinkai, konsultuotasi su atliekų sektoriaus ekspertais, sistema buvo pristatyta regioniniams atliekų tvarkymo centrams (RATC), taip pat vykdyta savivaldybių ir gyventojų apklausa. Daniškąją piktogramų sistemą, kuomet identiška simbolika yra ir ant pakuotės, ir ant atliekų konteinerio, palankiai įvertino didžiuma (90 proc.) apklausoje dalyvavusių respondentų – tiek specialistų, tiek ir gyventojų.

„Pagrindinis šio projekto tikslas – užtikrinti sklandžią spalvinių piktogramų komunikaciją tarp visų atliekų sektoriaus dalyvių: gamintojų ir importuotojų, savivaldybių, atliekų tvarkytojų ir visuomenės, siekiant palengvinti atliekų rūšiavimą gyventojams, kuo daugiau jų perdirbant ir pakartotinai naudojant“, – sakė Ieva Ramanauskienė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė.

Rūšiuoti atliekas neturi būti sudėtinga

Prieš penkerius metus Danijoje sukurta ir įdiegta atliekų ženklinimo sistema remiasi identiškais pakuotes ir joms rūšiuoti skirtus konteinerius žyminčiais simboliais – piktogramomis. Tas pats simbolis ant tuščios pakuotės ir atliekų konteinerio sukurs vizualinį ryšį, todėl rūšiavimas bus paprastesnis, intuityvus, reikalaujantis mažiau žinių.

„Atliekų rūšiavimas vartotojui turi būti paprasta užduotis. Šiuo metu atliekų ženklinimas skiriasi kiekvienoje valstybėje, o kartais net ir savivaldybėse. Visa tai gali trikdyti gyventojus, o galiausiai – lemti neefektyvų rūšiavimą. Dėl šių priežasčių Danijoje buvo sukurta unifikuota atliekų ženklinimo sistema, kurios tikslas – nukreipti gyventojus į tinkamą atliekų rūšiavimo vietą“, – sakė projektą inicijuojančio Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja Lina Janušauskienė.

Ruošiamos lietuviškos piktogramų adaptacijos

Kiekvieną piktogramą sudaro 3 atpažįstamumą sukuriantys elementai – spalva, simbolis ir apačioje užrašytas konkrečios atliekų kategorijos pavadinimas. Remiantis specialistų ir Lietuvos gyventojų apklausomis, yra atrinkta apie 30 piktogramų, kurios bus aktualios kasdien rūšiuojantiems gyventojams bei atliekas tvarkančioms įmonėms. Šiuo metu yra ruošiamos lietuviškos šių piktogramų adaptacijos, kurios galutinio patvirtinimo bus siunčiamos į sistemos nuoseklumą bei globalų piktogramų atpažįstamumą užtikrinančias Daniją bei Švediją.

Pasitvirtinus atrinktas piktogramas, iki metų galo bus vykdoma daniškosios ženklinimo sistemos viešinimo kampanija visoje Lietuvoje. Taip pat dar šiemet bus sukurta elektroninė svetainė, kurioje apsilankę gyventojai galės susipažinti su piktogramomis jiems patogiu laiku. Gavus tolesnį projekto finansavimą, bus pereita prie partnerių, kurie imtųsi pritaikyti sistemą Lietuvos rinkoje, paieškos.

Daniškosios piktogramos jau yra naudojamos Švedijoje. Šalia Lietuvos, galimybes įsidiegti daniškąją atliekų ženklinimo sistemą savo šalyse tiria Suomija, Norvegija, Islandija, taip pat Latvija ir Estija.

„Manoma, kad jau dabar galimybes prisijungti prie sistemos tirianti bei tam besiruošianti Lietuva kartu su kitomis Baltijos ir Šiaurės šalimis gali tapti pavyzdžiu ir kitoms ES valstybėmis. Įvertinus  projekto rezultatus, ateityje ši piktogramų sistema galėtų būti taikoma visoje Europoje“, – sakė Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje atstovė.

Tikimasi verslo įsitraukimo

Žinoma, tam, kad sistema veiktų, reikalingas verslo, gamintojų, prekybininkų įsitraukimas, kurie turėtų ženklinti produktus atitinkamomis piktogramomis. Pavyzdžiui, Danijoje ši sistema veikia savanorišku pagrindu. Visgi kadangi didžiuma suinteresuotųjų pusių – tiek vartotojai ir gamintojai, tiek atliekų perdirbėjai ir pačios savivaldybės matė bendros sistemos bei komunikacijos vertę, jau 2020-aisiais ši sistema jau buvo įdiegta 91 savivaldybėje iš 98, todėl paskelbta nacionaline.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovės I. Ramanauskienės, Lietuvoje daniškosios atliekų ženklinimo (piktogramų) sistemos naudojimas taip pat būtų savanoriškas: „Piktogramas gali naudoti ne tik atliekų tvarkytojai, bet ir gamintojai ir importuotojai, siekdami, kad jų į rinką tiekiami gaminiai ar pakuotės, virtę atliekomis, būtų tinkamai išrūšiuoti ir sutvarkomi vadovaujantis aukščiausiais atliekų prevencijos ir tvarkymo eiliškumo prioritetais – taip vertingos žaliavos grįžtų atgal į ekonomiką ir susidarančių atliekų kiekis būtų maksimaliai sumažintas. Vienas pagrindinių šio projekto sėkmės požymių – aktyvus ir savanoriškas verslo, vyriausybinių institucijų, visuomenės įsitraukimas, užtikrinant vizualinį ryšį tarp pakuotės, virtusios atliekomis,  ir atliekų konteinerio, suteikiant aiškumo dėl tinkamo pakuočių atliekų rūšiavimo“.

Aplinkos ministerija šią iniciatyvą vertina teigiamai. „Mūsų manymu, ši atliekų rūšiavimui skatinti taikoma ženklinimo (piktogramų) sistema suteiktų gyventojams aiškumo – komunalinių atliekų rūšiavimo sistema būtų suprantamesnė ir visose savivaldybėse komunikuojama vienodai, todėl gyventojų informavimas ir švietimas dėl tinkamo atliekų rūšiavimo taptų patogesnis ir efektyvesnis. Manome, kad tai paskatintų Lietuvos gyventojus tinkamai rūšiuoti atliekas, taip būtų surenkama švari žaliava, tinkama pakartotinai naudoti ir (ar) perdirbti“, – sakė I. Ramanauskienė.