Lietuviai bulvių užsiaugino dagiau, bet gaminti cepelinų patys nenorėjo
Nors cepelinai, kugelis, bulviniai blynai ir kiti bulvių patiekalai vis dar vieni geidžiamiausių ant daugumos lietuvių stalo, gaminti jų namuose – nemėgstame.
Šią tautiečių savybę atskleidė pernai šalį užgriuvusi pandemija ir dėl jos pavasarį bei rudenį įvestas karantinas ir su juo susiję suvaržymai, privertę užsidaryti viešojo maitinimo įstaigas.
Dėl to gyventojai maistą gamino patys, pirko pusgaminius arba užsisakinėjo į namus. Tačiau, regis, iš bulvių namuose per karantiną gaminami patiekalai nebuvo populiarūs, nes ši daržovė nebuvo itin paklausi, nors jos kaina pasiekė rekordines žemumas.
Prekybos centruose kilogramą bulvių buvo galima nusipirkti už 7 ar 8 centus. Statistikos departamento duomenimis, pernai bulvės iš viso atpigo 20,2 proc.
Tačiau taip nutiko ne tik todėl, kad užsidarė cepelinais ir bulviniais blynais lietuvius maitinę restoranai ir kavinės. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė kalbėjo, kad tam įtakos galėjo turėti ir didesnis bulvių derlius, ir sustojęs eksportas.
Anot asociacijos direktorės, per pirmąjį karantiną stipriai nukritus produkcijos kainai ir sumažėjus pardavimams, augintojai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje.
„Įprastai intensyviausia daržovių prekyba ūkiuose, turinčiuose šiuolaikines saugyklas, vyksta vasarį–balandį, – kalbėjo Z. Cironkienė. – Rudenį daržovių kainos rinkoje būna mažesnės, o pasiūla didesnė, nes konkuruoja modernių saugyklų neturintys ar dėl vienų ar kitų priežasčių užauginę prastai besilaikančią produkciją augintojai.
Be to, tuo metu dažniausiai vangus būna ir bulvių eksportas – daržovėmis domisi tik tos šalys, kuriose tais metais derlius nukentėjo dėl nepalankių gamtos sąlygų.
Saugyklose esančių bulvių paklausa suaktyvėja tik nuo sausio vidurio ir ypač, kai vasarį grįžtame iš Berlyne vykstančios tarptautinės šviežių vaisių ir daržovių parodos, po kurios per kovą–balandį augintojai baigia eksportuoti Lietuvos rinkoje esančią perteklinę produkciją.“
Statistikos departamento duomenimis, pernykštis bulvių derlius buvo panašus į užpernykštį – užauginta 331,8 tūkst. tonų bulvių (2019 metais – 333,7 tūkst. tonų).
2018 ir 2017 metais bulvių derlius buvo gerokai kuklesnis – atitinkamai 296 tūkst. ir 237 tūkst. tonų, o ypač sėkmingi bulvių augintojams buvo 2016-ieji, kai buvo surinkta 351 tūkst. tonų bulvių.
Dėl pakartotinės pandemijos ir didesnio nei įprasta bulvių derliaus jų kaina pasiekė rekordines žemumas. Tačiau prekybos tinklų parduotuvėse pigo ne tik jos, bet ir kitos šviežios daržovės. Antai plautų morkų, burokėlių kilogramas per akcijas jau tekainuoja 7–8 centus, kopūstų – 5 centus.
„Gerai nors tiek, kad per praėjusį karantiną daržovių pardavimai prekybos tinkluose vyko sklandžiai, o morkų, svogūnų buvo nupirkta netgi daugiau nei įprastai, – sakė Z. Cironkienė. – Tik kopūstų, burokėlių ir bulvių pirkimai nesuaktyvėjo, matyt, namuose nemėgstama iš jų gaminti.“
Po pirmojo karantino pavasarį, prasidėjus ankstyvųjų bulvių pardavimams, jų kaina padidėjo, tačiau nepasiekė įprastinio lygio. „O nuo vasaros vidurio augintojai, bijodami vėl prasidėsiančio karantino, stengėsi kuo daugiau bulvių parduoti, jų nesandėliuoti, – kalbėjo asociacijos vadovė. – Eksporto nebuvo, todėl vidaus rinkoje susidarė perteklius, kuris ir lėmė tokią mažą kainą.“
Pavasarį į rekordines žemumas nukritusios kainos ir pardavimai neatsigauna iki šiol. Apie 50 proc. bulvių Lietuvos augintojai gali eksportuoti. Tačiau tik dabar suaktyvėjo eksportas – praėjusį gruodį augintojus ėmė pasiekti užklausos iš Ukrainos, tačiau 2020 metų kainoms jos įtakos jau nebeturėjo. Z. Cironkienė tikisi, kad vasarį pamatysime ir bulvių kainų pakilimą.
Beje, įprastai lietuviai bulvių suvartoja daugiau, nei patys išaugina. Antai, 2019 metais Lietuvoje buvo išauginta 337 tūkst. tonų bulvių, o suvartota – 371 tūkst. tonų.
2018 metais Lietuvoje buvo suvartota 344 tūkst. tonų bulvių, o 2017 metais – 336 tūkst. tonų. Ankstesniais metais bulvės Lietuvoje turėjo didesnę paklausą. Antai, 2016 metais jų buvo suvartota net 416 tūkst. tonų, o 2015 metais – 442 tūkst. tonų.
Statistikos departamento duomenimis, užpernai iš Lietuvos buvo išvežta 52,8 tūkst. tonų bulvių (už 4,2 mln. eurų), o importuota 95,3 tūkst. tonų bulvių (už 5,6 mln. eurų).
Daugiausia bulvių Lietuva eksportuoja į Latviją (8,6 tūkst. tonų), Lenkiją (3,5 tūkst. tonų) ir Vengriją (1,3 tūkst. tonų). Beje, daugiausia bulvių į mūsų šalį irgi atkeliauja iš kaimyninės Latvijos, taip pat – Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Olandijos.
Beje, Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje taip pat atpigo ilgavaisiai agurkai, greipfrutai, mandarinai, avokadai, apelsinai. Tuo metu vynuogių, citrinų, melionų, bananų ir žiedinių kopūstų kaina pakilo.
