Lietuviai dėmesį labiausiai kreipia į žuvų kainą, mažiau – į kilmę
Lietuviai, kaip ir kitų ES šalių gyventojai, yra linkę vis dažniau valgyti žuvį. Tai parodė Eurobarometro atliktų apklausų apie ES vartotojų įpročius dėl žvejybos ir akvakultūros produktų rezultatai.
Apklausos duomenimis, 38 proc. lietuvių bent kartą per savaitę valgo patiekalus iš žuvų (dažniausiai jais mėgaudamiesi namuose) – taip tik nedaug atsilikdami nuo ES šalių vidurkio (42 proc.). Namų virtuvė yra populiariausia vieta ir naujiems, neišbandytiems žuvų produktams paragauti – restoranus tokia proga renkasi tik 34 proc. lietuvių. Įdomu tai, kad kitose šalyse daugiau nei kas antras vartotojas naujų žuvų patiekalų ieško restoranuose, tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustų lietuvių išvis nėra valgę žuvininkystės produktų restoranuose ar kitose maitinimo įstaigose. Dažniausiai valgydami žuvininkystės produktus namuose, Lietuvos gyventojai dažniau nei kitose ES šalyse ir informaciją apie šiuos produktus sužino iš draugų ar šeimos narių.
Prekybos centrai ir turgus išlieka pagrindinėmis žuvų įsigijimo vietomis, kuriose lietuviai reguliariai perka šaldytą, šviežią ar konservuotą produkciją. Be to, gerokai labiau nei statistinis europietis mūsų vartotojas yra pamėgęs rūkytus, sūdytus, džiovintus ar marinuotus žuvų produktus.
Mūsų šalies, kaip ir daugumai Europos gyventojų, žuvų produktų nauda sveikatai yra vienas pagrindinių motyvų, skatinančių pirkti ir valgyti žuvį. Tačiau įdomu tai, kad tokia pati dalis – net trys iš penkių – apklaustų lietuvių žuvis renkasi ir dėl gero jų skonio, kurį kaip svarbiausią priežastį nurodė ir kitų Baltijos regiono šalių (Latvijos, Estijos, Švedijos) bei Austrijos vartotojai.
Visoje Europoje atliktas tyrimas parodė, kad aukšta kaina yra pagrindinis trukdis pirkti ir valgyti daugiau žuvų, mitybos specialistų pripažįstamų sveiku ir naudingu maisto produktu. Kainą kaip priežastį įvardijo net 84 proc. lietuvių (ES vidurkis – 58 proc.). Dar du trečdaliai mūsų šalies vartotojų nepatenkinti dabartiniu žuvų ir jų pardavimo vietų pasirinkimu. Šią priežastį, ribojančią dažnesnį žuvų vartojimą, įvardijo tik kas antras europietis.
Nenuostabu, kad kaina ir šviežumas net trims ketvirtadaliams mūsų kraštiečių yra svarbiausias kriterijus renkantis žuvų produktus. Šiuo atžvilgiu gerokai skiriamės nuo statistinio europiečio, kurio sprendimą perkant žuvis vis dažniau lemia ir produkto kilmė, prekės ar kokybės ženklai, aplinkosauginiai, socialiniai bei etiniai motyvai. Kainą kaip svarbiausią aspektą įvardijo 55 proc. visų ES gyventojų.
Apklausa rodo, kad principas „rinkis žuvį lietuvišką“ (ar bent jau europietišką) nėra populiarus: kitų šalių pirkėjai beveik dvigubai dažniau nei Lietuvos gyventojai renkasi savo regiono ar savo šalies žuvininkystės produkciją. Labiausiai lojalūs graikai, slovėnai ir švedai, mažiausiai – lietuviai, olandai ir slovakai. Net 21 valstybėje iš 28 didesnė dalis pirkėjų pirmenybę teikia savo šalies žuvų produktams. Deja, net 41 proc. lietuvių perkamos žuvies kilmė nėra svarbus pasirinkimo kriterijus (tokių vartotojų vidurkis ES šalyse sudaro tik 23 proc.). Šiuo aspektu mes išsiskiriame netgi iš savo kaimynų – latviai, estai ar lenkai savo šalies žvejų sugautos ar akvakultūros ūkių išaugintos žuvies parduotuvėse ieško net pusantro karto dažniau negu lietuviai.
Nors lietuviai labiau nei kitų ES šalių gyventojai dėmesį kreipia į žuvų kainą ir mažiau – į kilmę, tačiau visų pirkėjų požiūris į laukines (jūrose ar ežeruose sugautas) ir akvakultūros ūkiuose išaugintas žuvis gana panašus – apie 30 proc. labiau mėgsta sužvejotas žuvis, tiek pat vartotojų šiam aspektui neteikia reikšmės. Įdomu tai, kad net 17 proc. mūsų šalies pirkėjų netgi nežino, ar jų perkamos ir valgomos žuvys yra sužvejotos laisvėje ar išaugintos akvakultūros ūkyje.
Beveik dvigubai daugiau europiečių labiau patinka jūrų žuvų produktai, o lietuviai labiau linkę valgyti gėlavandenes žuvis.
Nuo 2014 m. gruodžio 13 d. taikomos naujos ES lygiu nustatytos taisyklės dėl informacijos apie vartotojams ir viešojo maitinimo įstaigoms parduodamus žvejybos ir akvakultūros produktus teikimo. Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti skaidresnę rinką ir skatinti sąmoningesnį vartotojų pasirinkimą. Todėl Eurobarometro tyrimo metu gyventojų buvo teiraujamasi, ar dabar teikiama informacija apie žuvis yra aiški ir pakankama. 62 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų patvirtino, kad jiems informacija apie parduodamus žuvininkystės produktus yra tikrai ar bent iš dalies aiški ir suprantama. Vartotojai beveik vienbalsiai (97 proc. apklaustų lietuvių ir 94 proc. apklaustų žmonių visoje ES) patvirtino, kad jiems labai svarbu žinoti perkamo produkto tinkamumo vartoti datą. Beveik 90 proc. pirkėjų aktualus ir produkto bei žuvies rūšies pavadinimas, šiek tiek mažiau (atitinkamai 78 proc. Lietuvoje ir 85 proc. visose ES šalyse) vartotojų domina produkto ankstesnio užšaldymo faktas. Apklausos metu išryškėjo įdomus skirtumas – net pustrečio karto daugiau (arba 44 proc.) europiečių svarbu ant etiketės (taip pat ir konservuotų ar paruoštų produktų) matyti informaciją apie naudotą žvejybos įrangą (pvz., tralai, ūdos), tuo tarpu tokia nuo 2014 m. gruodžio privalomai teikiama informacija aktuali tik 17 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų.
Šis tyrimas, atskleisdamas bendrą ES gyventojų požiūrį ir pasirinkimus vartojant žvejybos ir akvakultūros produktus, išryškino ir tam tikrus vartotojų elgsenos atskirose valstybėse narėse skirtumus. Žuvims tampant vis populiaresniu patiekalu ir ant lietuvių stalo, reikia siekti, kad mūsų šalies vartotojai už priimtiną kainą galėtų dažniau mėgautis aukštos kokybės ir įvairesniais vietinės kilmės žuvų produktais.
Eurobarometras – tai 1973 m. įkurta Europos Komisijos tarnyba, tirianti ir analizuojanti viešosios nuomonės tendencijas visose valstybėse narėse bei šalyse kandidatėse. Žinodama plačiosios visuomenės požiūrį, EK gali geriau rengti teisės aktų pasiūlymus, priimti sprendimus ir vertinti savo darbą.
