Lietuviai ir lenkai pristatė pirmąjį filmą apie Antaną Mackevičių
1863-ųjų sukilimas buvo paskutinis istorijos įvykis, kuriame lietuviai ir lenkai veikė kartu – kaip skelbė sukilimo šūkis, „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ Vakar Bistrampolyje, kuriame vyko mūšiai, pristatytas pirmasis dokumentinis filmas apie sukilimą pradėjusį kunigą Antaną Mackevičių, sukurtas Lenkijos dvarininkų palikuonio režisieriaus Tadeušo Bistramo, padedamo Bistrampolio dvaro komandos, lietuvių ir lenkų aktorių bei aplinkinių miestelių parapijiečių.
Filmas „Paberžė: nepaklusniųjų lizdas“ fiksuoja A. Mackevičiaus gyvenimo įvykius – nuo išėjimo į sukilimą iš Palėvėnės bažnyčios, pritraukus kelis šimtus sukilėlių, iki mirties bausmės įvykdymo Kaune. „Apie šį kunigą sužinome ir iš Lietuvos, ir iš Lenkijos istorijos vadovėlių, Varšuvoje jo vardu yra pavadinta gatvė. Lietuvoje jis buvo sukilimo simbolis: pats vadovavo savo suburtam kelių šimtų sukilėlių būriui, o kai jį vedė pakarti, visas Kaunas išėjo atiduoti jam pagarbos. Tam tikra prasme ir dabar, sukurdami šį filmą, atiduodame jam pagarbą. Dalyvaudami kūrybos procese taip pat“, – sako Bistrampolio dvaro vadovas kun. Rimantas Gudelis.
Jis padėjo T. Bistramui surinkti žmonių masinėms scenoms ir drauge su komanda rūpinosi filmo prodiusavimu. „Filme vaidina žinomi mano parapijiečiai. Kaune masinei scenai surinkau visas tris savo parapijas: Palėvėnės, Antašavos ir Salamiesčio. Močiutėms pasakiau, apsirenkite juodai, senoviškai, ir važiuojam į filmavimus. Caro valdžiai atėjus į Lietuvą visos šalies moterys rengėsi juodais gedulo rūbais, tuo parodydamos pasipriešinimą jai. Kai sukilimas buvo numalšintas, priimtas draudimas moterims rengtis juodai – vienintelės išimtys galėjo būti atnešus iš kunigo gautą pažymą, patvirtinančią, kad šeimoje yra gedulas“, – kalbėjo R. Gudelis.
Jis mano, kad Lietuva apie savo praeities didvyrius turi per mažai filmų, o apie A. Mackevičių nebuvo nei lietuviško, nei lenkiško. Lenkijoje sukilimo atmintis kiek ryškesnė, apie jį sukurti keli filmai, bet šio kunigo biografija taip pat neįamžinta kino juostoje.
„Mūsų pažintis su režisieriumi užsimezgė jau prieš kelis dešimtmečius – jis su kitais Bistramais turėjo mintį galbūt susigrąžinti Bistrampolio dvarą, bet atvažiavę ir pamatę jo būklę persigalvojo. Tuomet, praėjus dešimtmečiui, atvyko vėl pažiūrėti, sužinoję, kad čia tvarkomasi. Taip ir susipažinome, čia pristatėme kelis jo filmus. Jis yra sukūręs dokumentikos apie Adomą Mickevčių, Henriką Senkevičių, dirbęs su žinomu Lenkijos režisieriumi Krzysztofu Zanussi“, – pasakojo Bistrampolio dvaro vadovas.
Filme Antaną Mackevičių vaidina Panevėžio J. Miltinio dramos teatro aktorius Giedrius Arlauskas, jau ragavęs vaidybos panašios tematikos, bet kito žanro filme „Disidentai. Laisvės kaina“. „Tikrai nežinojau tiek daug apie šį sukilimo vadą prieš pradėdamas vaidinti. Mane nustebino, kad jis gal 15 metų ruošė ir skatino gyventojus sukilti, ir tik pajutęs, kad žmonės jau morališkai pasiruošę, ėmėsi rinkti būrį. Jis turėjo būti ypatingai drąsus: buvo akivaizdu, kad žmonių kiekiu caro valdžios nugalėti neįmanoma ir kad sukilimo baigtis – aiški“, – sakė aktorius, režisieriaus atsirinktas kaip išoriškai panašiausias į filmo herojų.
Aktoriui įsiminė filmo pabaigos scena, kai rodoma, kaip A. Mackevičius vedamas pakarti Kauno centre susirinkusios minios akivaizdoje. Istorikų žiniomis, jis norėjo užsirūkyti, ir kareiviai jam davė cigaretę, nors vėliau buvo už tai išbarti. G. Arlauskas sako, kad ši nedidelė detalė parodo, jog net ir caro kariai gerbė A. Mackevičių. „Kai vaidinau šią sceną, emocijų galbūt nebuvo labai daug – filmas vis dėlto ne meninis, dokumentinis, – bet atsimenu, kokį jausmą perteikti prašė režisierius. Jis sakė: „Jauskis gerai: kaip žmogus, padaręs visiškai viską, ką galėjo“, – dalijosi aktorius.
Filmas „Paberžė: nepaklusniųjų lizdas“ vakar pristatytas Bistrampolio dvare, šiandien jo antroji premjera planuojama Palėvėnės bažnyčioje. Planuojama, kad ateityje filmą bus galima pamatyti per LRT televiziją.
