Lietuviai per mažai domisi vartojamu maistu
Normas viršijantis cukraus, druskos ir riebalų kiekis stebimas ne tik trečiosiose šalyse, tačiau ir Lietuvoje. Viršijamos leistinos paros normos didina ūmių ir lėtinių ligų susirgimų skaičių. Pasaulio sveikatos dienai paminėti skirtoje spaudos konferencijoje sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad tokia situacija gali keistis tik tuomet, kai žmonės pradės aktyviau domėtis maistu, kurį vartoja.
Šiuo metu visuomenės sveikatos specialistai didelį dėmesį skiria maisto saugai bei sveikai mitybai reglamentuoti. Sveikatos apsaugos ministerija nuolat patvirtinta naujas higienos normas, kuriomis siekiama maksimaliai užtikrinti saugą ir vartotojų pasitikėjimą rinkoje esančiais produktais. Kadangi apie 8 procentai gyventojų yra alergiški vieniems ar kitiems maisto produktams, sveikatos apsaugos ministrė palaiko Europos Sąjungos iniciatyvas, numatančias griežtinti produktų informacijos teikimo reikalavimus viešojo maitinimo sektoriuje.
„Mes turime labai rimtai žiūrėti ir į maisto kokybę, ir į patį maistą, kurį vartojame. Džiugu, kad visuomenės susidomėjimą sukėlė naujai ruošiami pakeitimai dėl nefasuotų maisto produktų ir patiekalų ženklinimo. Sieksime, kad viešojo maitinimo įstaigose apie tiekiamuose maisto produktuose – įvairiose salotose, mišrainėse ir kituose produktuose – esančius alergenus būtų pateikiama informacija. Vartojami maisto produktai privalo būti saugūs, o vartotojas turi gauti informaciją apie alergenus“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė.
Lietuvos gyventojų mirtingumo struktūra pagal pagrindines mirties priežastis jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2013 metais sudarė 84 procentų visų mirties priežasčių. Sveikatos apsaugos ministrė teigė, kad nuo gegužės mėnesio įsigalios naujai patvirtintas dietologų ir specializuotų paslaugų teikimo reikalavimų aprašas. Tokiu būdu dietologo paslaugos taps prieinamesnės ir nauja tvarka prisidės prie kraujotakos sistemos ligų susirgimų skaičiaus mažinimo.
„Nauja tvarka leis pacientams gauti nemokamą dietologo konsultaciją. Turime suvokti, kad sesuo ar kitas giminaitis, artima kaimynė negali tiksliai patarti, kaip sveikai maitintis“, – teigė ministrė.
Įvairias prevencines priemones vykdo ir savivaldybėms priklausantys Visuomenės sveikatos biurai. Patvirtinus širdies ir kraujagyslių rizikos asmenų sveikatos stiprinimo aprašą, visuomenės sveikatos biurai kartu su kardiologais ir kitais specialistais, apmoko rizikos grupės asmenis įvairių prevencinių priemonių ir informuoja visuomenę, kaip sveikiau maitintis, maksimaliai judėti, valdyti stresą, suprasti savo sveikatos rodiklius.
Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlyte tikino, kad nors ir egzistuoja reglamentų, kurie nustato maisto saugos reikalavimus, tačiau su tuo susijusios ligos ir pasekmės dar nėra pakankamai įvertintos. Ji pažymėjo būtinybę veikti kartu, vystyti tarpsektorinį bendradarbiavimą ir imtis neatidėliotinų veiksmų.
„Lietuvoje turime gerai veikiančią visuomenės sveikatos priežiūros sistemą. Ji leidžia įvardinti, kiek Lietuvoje turime su maistu susijusių užkrečiamųjų susirgimų ir atvejų, tačiau maisto sauga ir užterštumas dažnai siejasi ne tik su mikroorganizmais, tačiau ir su cheminiais bei fiziniais veiksmais. Čia turėtume plėsti institucijų veiklą, bendradarbiavimą ir geriau įvertinti esamą padėtį“, – sakė I. Zurlytė.
