Lietuviai susirūpinę sveikata, bet nepasitiki maisto sveikatingumo žymėjimais
Europos Komisijai (EK) susidomėjus atskiroms šalims tiekiamo maisto sudėčių skirtumais, pirkėjai pripažįsta ir patys nepatikliai vertinantys maisto gaminių etiketes, kuriose nurodyti sveikatingumo žymėjimai. Tarptautinės tyrimų kompanijos „Nielsen“ duomenimis, Lietuva pasižymi vienais skeptiškiausių pirkėjų, kurių nepatiklumas lenkia europinius vidurkius.
Nepaisant to, kad tradiciškai Lietuvos pirkėjai vieni labiausiai susirūpinusių sveikata Europos šalyse, vidutiniškai kas ketvirtas Lietuvos pirkėjas teigia niekada nepatikintis, jog maiste yra mažiau druskos, cukraus, riebalų ar kalorijų. Dar sunkiau su etiketėmis, kurios deklaruoja konkrečią maisto naudą.
„Maisto tema yra viena jautriausių ir populiariausių, o kartu – kontroversiškiausių, nes čia niekuomet nebus vienintelio teisingo požiūrio. Po to, kai ir laboratoriniais tyrimais buvo patvirtinta, jog skiriasi produktų, kurie tiekiami skirtingų Europos regionų rinkoms, sudėtis, pirkėjų atsargumas atrodo kaip savaime išsipildanti pranašystė. Tačiau iš esmės ko gero reikia turėti omenyje, kad mūsų elgesį dažniausiai formuoja individualus supratimas apie tai, kas yra naudinga, sveika ar tiesiog skanu”, – teigia „Nielsen“ verslo plėtros ir įžvalgų vadovė Daiva Buckonytė.
Bendros Lietuvos pirkėjų nuotaikos rodo, kad su didesniu nepasitikėjimu susiduriama ne deklaruojant maiste sumažintą tam tikrų ingredientų kiekį, bet produktui priskiriant konkrečias savybes: „naudingas širdžiai“, „natūralus“, „ekologiškas“.
Net 42 proc. pirkėjų tvirtina niekada netikintys maisto produkto etikete, ant kurios yra užrašas naudinga širdžiai. Vertinant bendrą europinį lygį, tuo labiausiai netiki visa Europa (34 proc. jos pirkėjų).
Maždaug kas trečio lietuvio neįtikina teiginiai apie maisto natūralumą (35 proc.) ir ekologiškumą (31 proc.), kai bendrai Europoje šiais klausimais skeptiškumo stebima kiek mažiau (atitinkamai 30 proc. ir 21 proc.).
„Sprendžiant apie maisto natūralumą ar ekologiškumą susiduriame tiek su individualiais pirkėjų lūkesčiais, tiek su skirtingomis sertifikavimo, žymėjimo sistemomis. Tai sunkina nuomonės susidarymą ir konkretaus produkto pasirinkimą. Įdomu, kad šiuo klausimu gana skeptiški ir tokios šalies kaip Vokietija, kurioje ekologijos sritis išplėtota tikrai gerai, pirkėjai. Tai indikuoja viena: didesnė ar mažesnė pirkėjų skeptiškumo dozė yra būdinga kiekvienai rinkai ir nėra unikalus mūsų vienų bruožas“, – sako „Nielsen“ verslo plėtros ir įžvalgų vadovė.
Pavyzdžiui, panaši dalis pirkėjų tiek Šiaurės, tiek Pietų Europos šalyse vienodai nepatiklūs net ir tokiu klausimu, kaip maisto šviežumas.
Maisto šviežumo žyma nepatiki 16 proc. Ispanijos pirkėjų ir 14 proc. Danijos pirkėjų, nors klimato sąlygos šiose šalyse smarkiai skiriasi.
Panašiai, kaip ir su nauda širdžiai, pirkėjai netiki vitaminų gausa maisto produktuose.
Teiginiais ant maisto produktų pakuočių apie tai, kad produkte, daugiau vitaminų, Europoje vidutiniškai pasitiki 16 proc. pirkėjų. Tuo tarpu Lietuvoje tai įtikina vos 7 proc. parduotuvių lankytojų. Nepasitikinčių teiginiais apie didesnį vitaminų kiekį pirkėjų skaičius Lietuvoje siekia 38 proc. ir yra aukščiausias ES, kurios vidurkis sudaro 24 proc.
„Kad maiste yra didelis vitaminų kiekis Lietuvos pirkėjus įtikinti itin sunku – čia mes esame patys nepatikliausi. Tikėtina, kad toks įsitikinimas, beje, gajus visoje Vidurio ir Rytų Europoje, susijęs su tuo, jog šiame regione pakankamai dažnai manoma, kad gaminiai ir produktai, kurie yra vienu ar kitu būdu perdirbti bei apdoroti, negali būti vitaminų šaltinis. Tokia savybė, atrodo, yra rezervuota išimtinai šviežiems vaisiams ir daržovėms bei kitiems neperdirbtiems produktams“, – komentuoja D. Buckonytė.
„Nielsen“ tyrimą atliko liepą, jame dalyvavo 16,9 tūkst. Europos Sąjungos pirkėjų.
