Lietuvių finansiniai įpročiai: daugiau uždirbantys daugiau ir skolinasi

Lietuviai aktyviai naudojasi pirkimo išsimokėtinai galimybėmis, nes bemaž kas antras Lietuvos gyventojas šiuo metu yra sudaręs lizingo sutartį – tai atskleidė finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ užsakymu vykdyta visuomenės apklausa. Nors įvairioms prekėms ir paslaugoms per pastaruosius 2 metus skolinosi kas trečias minimalias pajamas gaunantis respondentas, jie sudaro mažiausią apklaustųjų dalį, nes, kuo didesnes pajamas gauna lietuviai, tuo labiau yra linkę pirkti išsimokėtinai.

Aktyviausiai skolinasi uždirbantys daugiau nei 700 Eur

„Mokilizingo“ tyrimo duomenimis, lizingo paslaugos lietuviams yra puikiai žinomos – 49 proc. respondentų teigė žinantys lizingo paslaugas labai gerai, 36 proc. – šiek tiek, o apie šią paslaugą negirdėjo tik 1 proc. apklaustųjų. Galimybė pirkti lizingu aktualiausia 35-45 metų asmenims – apie ją labai gerai žinantys teigė 58 proc. šios amžiaus grupės atstovų.

Nors galimybė pirkti išsimokėtinai aktuali didelei daliai lietuvių, daugiausia apie lizingą žino privačiame ir valstybiniame sektoriuje dirbantys asmenys (atitinkamai 57 ir 51 proc.), o pagal pajamų dydį – uždirbantys daugiau nei 1000 Eur (63 proc. apklaustųjų). Nagrinėjant lietuvių skolinimosi ypatumus per pastaruosius 2 metus, išryškėjo tendencija, kad daugiausia lizingo sutarčių sudaro aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai: iš gaunančių iki 300 Eur užmokestį lizingo paslaugomis naudojosi 34 proc. respondentų, tarp uždirbančių 301-500 Eur tokių yra 38 proc., 501-700 Eur – 42 proc., iš gaunančių 701-1000 Eur pajamas besiskolinusių buvo beveik pusė – 49 proc., o iš uždirbusių daugiau nei 1000 Eur lizingu pirko 44 proc. apklaustųjų.

Tyrimą inicijavusios bendrovės „Mokilizingas“ komercijos vadovo Sauliaus Kuliešiaus teigimu, neretai klaidingai įsivaizduojama, kad lizingo paslaugos aktualios tik pritrūkus pinigų ir neturint pakankamai santaupų, tačiau tyrimo duomenys paneigia šiuos įsitikinimus: „Lizingo populiarumą tarp aukštesnes nei vidutines pajamas gaunančių asmenų galima sieti su geresniu savo finansinių galimybių vertinimu ir nenoru savo poreikių patenkinimui skolintis iš artimųjų – jiems lizingo paslauga padeda lengviau planuoti ir valdyti savo piniginius srautus, o kai kuriems tai tampa savotiška taupymo forma. Daugiau uždirbantys žmonės paprastai drąsiau prisiima finansinius įsipareigojimus, tiki galintys atsakingiau valdyti savo pajamas ir išlaidas bei dažniau naudojasi inovatyviais finansiniais įrankiais“, – teigia S. Kuliešius.

Pasak jo, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis aukštesnes pajamas gaunančių lizingo vartotojų taupo savo laiką ir domisi technologinėmis naujovėmis, finansinių paslaugų bendrovės privalo pasiūlyti vartotojų poreikius atitinkančius sprendimus. Todėl „Mokilizingas“ rinkai pasiūlė šiuolaikišką atsiskaitymo būdą – lizingo kortelę su sparčiai populiarėjančia bekontakte mokėjimo technologija NFC. Su kortele galima pirkti ne tik įprastose pardavimo vietose, bet ir atsiskaityti perkant internetu ar užsienyje – visur, kur priimamos tarptautinės „MasterCard“ mokėjimo kortelės. Nuolat skubantiems ir viską čia ir dabar norintiems gauti vartotojams nebereikia stovėti eilėse parduotuvėse ir kaskart iš naujo sudarinėti lizingo sutarčių, be to, jie visą laiką žino savo kredito limitą bei jo balansą.

Jaunimas perka telefonus, senjorai – buitinę techniką

Tyrimas atskleidė, kad lietuvių lizingo pirkinių krepšelyje dominuoja buitinė technika, telefonai ir kompiuterinė įranga. Tiesa, įvairių amžiaus grupių atstovai prioritetą teikia skirtingiems pirkiniams: beveik trečdalis 18-25 m. respondentų teigė per pastaruosius 2 metus lizingu pirkę telefonus, tuo tarpu net pusė 61-75 m. respondentų – buitinę techniką.

Visgi, per artimiausius 2 metus į savo pirkinių krepšelį lietuviai planuoja įtraukti įvairesnių prekių ir paslaugų – be kompiuterinės įrangos, telefonų ir buitinės technikos, jaunesnių amžiaus grupių respondentai teigė ketinantys lizingu įsigyti ir su geresne gyvenimo kokybe siejamų prekių. Net 17 proc. 18-25 m. lietuvių nedvejoja pirksiantys poilsinių kelionių, 12 proc. – grožio ir medicinos paslaugų, 9 proc. planuoja susimokėti už studijas ir kursus, o 7 proc. – įsigyti dviratį. Tuo tarpu kas penktas senjoras be įprastinių lizingu įsigyjamų prekių ketina pirkti telefonų ir baldų bei interjero prekių, 9 proc. jų žada įsigyti sodo ir daržo prekių, 7 proc. – poilsinių kelionių, o 4 proc. – grožio ir medicinos paslaugų.

„Analizuojant planuojamus lietuvių pirkinius, vertėtų išskirti 26-34 m. amžiaus respondentus. Šioje amžiaus grupėje ryškiai išsiskiria kelios planuojamų pirkinių kategorijos: baldų ir interjero prekių lizingu ketina įsigyti 40 proc. šio segmento atstovų, o buitinės technikos – net 44 proc. Tokie planai nestebina, nes nuosavą būstą įsigiję jauni žmonės jo įrengimui vis dažniau pasitelkia įvairius finansinius šaltinius, įskaitant galimybę įvairias prekes ir paslaugas įsigyti lizingu tiesiog internetu. Jaukūs namai – viena iš pagrindinių gero gyvenimo sąlygų, todėl lietuviai linkę drąsiai skolintis tam, kas pagerins jų kasdienę buitį“, – teigia S. Kuliešius.  

Apklausa atskleidė, kad lizingo paslaugos neturėtų prarasti savo populiarumo – per ateinančius 2 metus lizingu pirkti planuoja beveik trečdalis (29 proc.) respondentų. Labiausiai tokį norą išreiškė 701-1000 Eur pajamas gaunantys lietuviai – skolintis įvairioms prekėms bei paslaugoms ketina 42 proc. jų. Tuo tarpu iš visų iki 300 Eur uždirbančių respondentų naudotis lizingo paslaugomis ketina tik kas penktas  – 24 proc.

Tyrimą finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ užsakymu 2016 m. lapkričio 7-14 d. atliko bendrovė „BERENT Research Baltic“. Tyrimo metu buvo apklausta 1015 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.