Lietuvoje atidaryta litvakų skulptoriaus Ž. Lipšico kūrybos paroda
Visame pasaulyje pripažinto skulptoriaus Žako Lipšico (Jacques Lipchitz, 1891-1973) parodą „Gyvenimas skulptūroje“ pirmieji išvydo užsienio šalių diplomatinio korpuso atstovai, žymūs kultūros veikėjai, kiti iškilūs Lietuvos asmenys.
Prof. Vytautas Landsbergis, daugiau kaip prieš 40 metų, susirašinėjęs su Ž. Lipšicu, prisimena, kad menininkas niekada nepamiršo, kad jis iš Lietuvos, ir savo kilmę visada besididžiuodamas pabrėždavo, sakydamas, kad jis yra atplėštas nuo tėviškės. „Lietuva – mano Tėvynė, ir kitos aš neturiu“ – rašė V. Landsbergiui Ž. Lipšicas.
Ilgai rengtą parodą atidarė Prancūzijos Respublikos ambasadorius Lietuvai J. E. Philippe Jeantaud.
Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje (VVGŽM) unikalius Ž. Lipšico kūrybos darbus galima bus pamatyti iki rugsėjo 25 d. Dviejuose Tolerancijos centro aukštuose išdėstytoje parodoje pristatomas Ž. Lipšico kūrybos kelias: nuo vaikystės ir jaunystės metų gimtuosiuose Druskininkuose – iki studijų metais Paryžiuje skulptorių supusios meninės aplinkos, ir vėlesnio gyvenimo periodo Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Parodoje eksponuojamos menininko litografijos (eskizai žymiosioms skulptūroms), piešiniai, asmeninė korespondencija, dokumentai, fotografijos ir skulptūros. Vieni reikšmingiausių kūrinių – Ž. Lipšico skulptūros atgabentos iš Žoržo Pompidu centro ir Judaizmo meno ir istorijaus muziejaus Paryžiuje, reprezentuojančios ankstyvąjį kubistinį laikotarpį ir vadinamąjį skulptoriaus Paryžiaus periodą (1910-1940). Šiuo laikotarpiu Ž. Lipšicas susibičiuliavo ir mokėsi iš geriausių: Pablo Picaso, Chuano Griso, Le Korbiuzje, Amadeo Modiljani, Diego Rivjera, Moiše Kislingo ir kt. Atkreiptinas dėmesys į žymiojo Prancūzijos fovisto Andre Dereno nutapytą Ž. Lipšico portretą, kaip ir kiti skulptoriaus žymių bičiulių tapyti atvaizdai, liudijantį itin glaudžius kūrėjo santykius su to meto garsiausiais menininkais.
Ž. Lipšicas Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Jungtines Amerikos Valstijas, kur taip pat sulaukė didelio pripažinimo ir gavęs valstybinius užsakymus kūrė monumentalias skulptūras, kurios iki šiol gausiai lankomos žymiose JAV viešosiose erdvėse: Fairmount parke Filadelfijoje, Minesotos universiteto Tweed‘o meno muziejaus teritorijoje, Kolumbijos universiteto teritorijoje, Niujorke, Filadelfijos mieste, Pensilvanijos valstijoje bei kitur. Šį, Amerikos periodą (1941 – 1973) parodoje reprezentuoja didžiosioms skulptūroms kurti eskizai: litografijos, piešiniai, taip pat ir didžiaformatės fotografijos, kuriose galima išvysti žymiąsias amerikietiškojo laikotarpio skulptūras.
Atskira erdvė skiriama Žako Lipšico neblėstančiam ryšiui su gimtuoju kraštu: „Esu skulptorius iš Lietuvos“: tokiais žodžiais save pristatydavo Ž. Lipšicas pasaulio meno galerijose. Nenutrūkstantis ryšys su tėvyne atsiskleidžia korespondencijoje Vladui Vildžiūnui, Vytautui Landsbergiui, Neemijai Arbit-Blatui, ir kt. Laiškai, dokumentai praturtinami autentiškomis skulptoriaus šeimos fotografijomis, XX a. pirmųjų dešimtmečių Druskininkų vaizdais.
Parodoje eksponuojami ne tik meno kūriniai iš Prancūzijos muziejų ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus rinkinių. Ekspoziciją praturtina menininko darbai iš Lietuvos išeivijos dailės fondo, Lewben Art Foundation, Rolando Valiūno, Lauryno Jonušausko, Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose bei kitose privačiose kolekcijose.
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras – tai didžiausias muziejaus padalinys, kur veikia litvakų dailės, kultūros istorijos, judaikos ekspozicija. Tolerancijos centre nuolat organizuojami edukaciniai seminarai, koncertai, paskaitos, laikinos parodos.
Nuotraukų autorius VVGŽM
