Lietuvoje atliekamas ikimokyklinio amžiaus vaikų sužalojimų namuose paplitimo ir priežasčių tyrimas

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtinto Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių plano priemonę „Atlikti ikimokyklinio amžiaus vaikų sužalojimų namuose paplitimo ir priežasčių tyrimą Lietuvoje“.

Tyrimas atliekamas siekiant įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų (0–6 m. imtinai) sužalojimų namuose paplitimą Lietuvoje. Tyrime dalyvauja 23 savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, tyrimo apklausos laikotarpiu vykdę ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos priežiūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Respondentais pasirinkti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai/globėjai. Specialiai šiam tyrimui parengtus klausimynus užpildyti paprašė savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistai, vykdantys vaikų sveikatos priežiūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurams buvo išsiųsta 2090 tyrimo anketų, proporcingai jas padalinus pagal savivaldybės visuomenės sveikatos biuro aptarnaujamoje teritorijoje gyvenančių ikimokyklinio (0–6 m. imtinai) amžiaus vaikų skaičių.  Užpildyta 85,2 proc. pateiktų anketų. Tyrimo analizei atrinktos 1505 tyrimo kriterijus atitinkančios anketos.

Atliktos apklausos preliminariais duomenimis, sužalojimus namuose patyrė net 64,6 proc. respondentų vaikų. Statistiškai reikšmingai sužalojimus dažniau patyrė berniukai nei mergaitės. Panašus sužalojimus patyrusiųjų skaičius buvo tiek mieste, tiek kaime, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.

Dažniausias nurodytas ikimokyklinukų patirtas sužalojimas buvo kritimas, antras pagal dažnumą – įsipjovimas/įsidūrimas, trečioje vietoje atsidūrė nudegimas/nusiplikinimas, ketvirtas pagal dažnumą buvo užspringimas/dusimas. Mažesnę dalį sužalojimų struktūroje sudarė naminių gyvūnų sužalojimai, kaulo lūžiai ir skendimai/įkritimai į vandenį. Rečiausi sužalojimai buvo apsinuodijimas ir elektros trauma. Tėvai paminėjo ir keletą kitų sužalojimų: atsitrenkimas, nubrozdinimai/mėlynės, vabzdžių įkandimai, apsinuodijimai kambariniais augalais, piršto prisivėrimai, svetimkūniai akyse, ausyse, kvėpavimo takuose, raiščių patempimas, veido prasikirtimai, smegenų sutrenkimas, kosmetikos produktų ar higienos priemonių prarijimas arba patekimas į akis. Kritimus dažniausiai vaikai patyrė kieme/žaidimų aikštelėje ir kambaryje, įsipjovimo/įsidūrimo atvejai dažniausi įvyko virtuvėje ir kieme/žaidimų aikštelėje, o nudegimai/nusiplikymai daugiausia virtuvėje.

Tyrimas atskleidė įdomų faktą, kad įvykio metu dažniausiai vaikai buvo prižiūrimi suaugusiųjų. Tai leidžia daryti keletą prielaidų: arba tėvų priežiūra yra netinkama, arba vien tik priežiūros nepakanka norint išvengti vaikų sužalojimų namuose.

Tyrimo metu, siekiant įvertinti sužalojimų sunkumą, tėvų buvo klausiama, ar įvykus įvykiui prireikė gydytojo pagalbos ir ar teko praleisti bent vieną naktį ligoninėje. Nustatyta, kad nemaža dalis įvykusių sužalojimų buvo gana sunkūs ir prireikė medicininių intervencijų, o tai reiškia, kad šie sužalojimai kelia tam tikrą finansinę naštą Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai.

Vienas iš tyrimo uždavinių buvo išaiškinti, dėl kokių priežasčių įvyksta ikimokyklinukų sužalojimai namuose. Šiuo tikslu buvo vertinamas tėvų dėmesys vaikų saugai namuose. Nustatyta, kad daugiau nei 70 proc. tėvų/globėjų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, nėra įmontavę namuose langų atidarymo ribotuvų, 56 proc. nenaudoja kitokių langų atidarymą ribojančių priemonių, daugiau nei pusės respondentų namų elektros lizdai nėra izoliuoti, daugiau nei 60 proc. vaikų važinėdami dviračiu nedėvi šalmo ir daugiau nei 56 proc. vaikų tėvai leidžia žaisti su gyvūnais be suaugusiojo priežiūros. Tėvų taip pat buvo klausiama apie informacijos poreikį. Nustatyta, kad daugiau nei 44 proc. tėvų nori gauti daugiau informacijos apie vaiko saugą ir sužalojimų prevenciją.

Šiuo metu informacijos apie Lietuvos ikimokyklinukų sužalojimus namuose nėra daug. Atlikus galutinę tyrimo analizę bus galima įvertinti problemos mastą, dažniausiai nutinkančių sužalojimų pobūdį, vietą ir sunkumą, įvertinti tėvų dėmesį vaikų saugai namuose. Ši informacija bus naudinga tėvams/globėjams ir specialistams, vykdantiems ikimokyklinukų sužalojimų prevenciją. Galutinė tyrimo analizė ir detalūs tyrimo rezultatai bus pateikti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro tinklalapyje 2015 m. I ketvirtyje.

Dėkojame Kauno, Šakių, Šilutės, Rokiškio, Kėdainių, Mažeikių, Klaipėdos, Telšių, Plungės, Utenos, Radviliškio, Ukmergės, Panevėžio, Pasvalio, Kaišiadorių, Raseinių, Prienų, Kelmės, Alytaus, Pakruojo, Varėnos, Švenčionių ir Lazdijų rajonų visuomenės sveikatos biurams už pagalbą vykdant tėvų/globėjų apklausą.