Lietuvoje – pirmasis šiemet stabligės atvejis
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad nustatytas pirmasis šiais metais Lietuvoje stabligės atvejis. Susirgo 60 metų žmogus. Pernai šalyje registruoti du stabligės atvejai, vienas jų – mirties.
ULAC duomenimis, gegužės 4 d. pacientas pasijuto blogai ir kitą dieną kreipėsi į gydymo įstaigą, buvo paguldytas į ligoninę. Asmuo nuo stabligės nebuvo skiepytas. Jis infekcija galimai užsikrėtė, kai su benzininiu pjūklu įsipjovė rankos pirštą.
Stabligė – sunki ir dažnai mirtina infekcinė liga, pasireiškianti įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Liga paplitusi visame pasaulyje, tačiau visuotinės vakcinacijos dėka registruojami pavieniai atvejai. Nepaisant to, infekcija pasižymi dideliu mirštamumu. Literatūros šaltinių duomenimis, iki 30 proc. susirgusiųjų – miršta.
Infekcijos šaltinis – dirvožemis, gyvūnų ir žmonių žarnynas, kuriame gyvena stabligės sukėlėjas. Jis kartu su fekalijomis išskiriamas į aplinką. Bakterija sudaro atsparias aplinkos poveikiui sporas, kurios gali išlikti gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Užsikrečiama kontakto būdu, kuomet sukėlėjo sporos patenka į organizmą per pažeistą odą/žaizdą (matoma ar nematoma, gili ar paviršinė). Ypač pavojinga užteršti žaizdas sodo, daržo, ganyklų žeme. Sukėlėjas gali patekti per nušalusius, nudegusius audinius, gyvūnų įkandimus. Stablige neužsikrečiama nuo ligonio.
Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo gali praeiti 3-21 diena ar net keli mėnesiai. Inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo užkrato dozės ir patekimo vietos. Trumpesnis inkubacinis periodas dažniausiai susijęs su sunkesne ligos eiga. Pirmieji ligos požymiai – trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje. Tokie trūkčiojimai gali trukti iki kelių savaičių. Tačiau stabligės toksinui pasiekus centrinę nervų sistemą, raumenų spazmai per 1-2 dienas gali išplisti ir po visą kūną. Spazmai tampa labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, gali sutrikti kvėpavimas, širdies ritmas, kraujospūdis.
Didesnę riziką susirgti stablige turi niekada nevakcinuoti nuo stabligės asmenys ir tie, kurie buvo skiepyti, bet negavo viso vakcinacijos kurso ar po paskutinio skiepo praėjo daugiau kaip 10 metų; žemės ūkyje dirbantys asmenys, taip pat vyresni žmonės, nes jų tiek bendras imunitetas, tiek imunitetas stabligei gali būti susilpnėjęs.
Lietuvoje nuo stabligės skiepijami 2,4,6 mėnesių kūdikiai, sustiprinančios vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6-7 metų ir 15-16 metų vaikams. Suaugusiam asmeniui skiepus reikia kartoti kas 5-10 metų tam, kad būtų išlaikyta patikima apsauga nuo infekcijos.
Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, vyresni nei 26 metų amžiaus asmenys nuo stabligės skiepijami valstybės lėšomis. Lietuvoje suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Norintiems pasiskiepyti, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Daugiau informacijos apie stabligę galite rasti čia.
