Lietuvoje serialą filmuojantis švedų prodiuseris: dirbti Kaune lengviau nei Vilniuje

Praėjusių metų gruodžio mėnesį visi keliaujantys Gedimino ar Maironio gatvėmis Kaune galėjo pastebėti neįprasta vaizdą: užtvertos gatvės, praėjimai, ant aukštų bokštelių pakabinta galinga apšvietimo technika. Filmavimai Lietuvoje nebėra naujiena: kelios didelės Europos kino kompanijos jau pasinaudojo Lietuvoje galiojančiomis mokesčių lengvatomis. Kas dar skatina užsienio kino kūrėjus rinktis didžiuosius Lietuvos miestus kaip populiariausias vietas filmuoti Baltijos šalyse? Savo darbo patirtimi Lietuvoje dalinasi Švedijos kino veteranas Piodoras Gustafssonas, dirbantis kine daugiau nei 30 metų.

Pradžiai papasakokite apie save.

Mano vardas – Piodoras Gustafssonas, esu Švedijos prodiuserinės kompanijos „Black Spark Film & TV“ prodiuseris ir šiuo metu filmuojame labai įdomų serialą čia, Lietuvoje. Tai yra puiki šalis filmuoti, tą sakau drąsiai. Ir tai ne pirmas mano kartas Kaune. Pats 2018 m. čia filmavau serialą „Mocow Noir“. Iki praėjusių metų taip pat dirbau užsakomuoju redaktoriumi, programos vadovu didžiausioje Švedijos komercinėje televizijos platformoje TV4. Dirbdamas ten užsakiau bent 7 serialus, kurie bent iš dalies buvo filmuoti ir Lietuvoje. Pavyzdžiui „Evil“, taip pat dramą „Cry Wolf“. Taigi, bent jau švedai čia grįžta tikrai dažnai.

Ar šis serialas kuriamas vidaus rinkai, ar tarptautinei?

Tarptautinei. Jau turime pagrindinį šio serialo „We Come In Peace“ užsakovą, tai TV4. Procesuose dalyvauja ir ZDF kaip koprodiuserai: tai Vokietijos visuomeninis transliuotojas. Be to, turime didelį tarptautinį pardavimo agentą, studiją iš Paryžiaus. Jie priklauso didelei grupei, taigi, tai didelė kompanija, kuri parduos filmą likusiam pasauliui.

Čia dirba žmonės iš visos Europos, taip?

Taip, turiu omenyje, kad komandoje daugiausia dirba švedai, lietuviai ir belgai. Žinoma, tai bendra Švedijos, Lietuvos ir Belgijos gamyba. Tiksliai dabar nepasakysiu, bet manau, kad kasdien čia yra bent apie 45-50 žmonių. Ir tada, žinoma, kai turime statistų, mūsų dar daugiau. Visi statistai šiame seriale yra lietuviai.

Taigi tiesiog apie serialą, koks jo siužetas, apie ką jis?

Galiu šiek tiek papasakoti. Tai tarsi įžeminta mokslinė fantastika, t. y. joje yra fantastikos elementų, nors veiksmas vyksta Žemėje. Virš Stokholmo juda didelis objektas, ir niekas nežino, kas tai yra, bet jis atrodo kaip didelis kosminis laivas. Bet galiausiai tai iš tikrųjų nėra laivas. Nepasakosiu, kas tai yra. Bet pagrindinis klausimas – ar jie draugiški, ar priešiški? Taigi serialas vadinasi „We Come In Peace“, ir tai yra pagrindinis produkcijos klausimas. Ar jie ateina taikiai, ar ne? Iki pirmojo sezono pabaigos šiek tiek apie tai sužinosite. Tik šiek tiek, bet todėl, kad norime sukurti dar du sezonus. Taigi idėja tokia, kad iki pirmojo sezono pabaigos mes tarsi sužinosime, kodėl jie atvyko, bet vis dar nežinome, ar tai visiškai draugiška, ar ne.

Kokios yra produkcijos darbo ir išleidimo datos?

Dar nėra 100% nuspręsta, bet tikriausiai arba 2025 m. gruodį, arba 2026 m. sausio pradžioje. Šiame seriale bus daug specialiųjų efektų, todėl nors vasario 2 d. baigsime filmuoti Lietuvoje, dar daug dirbsime. Laukia ir kelios filmavimo dienos Švedijoje. Galutinė filmavimo data yra maždaug vasario 20 d. Po to laukia daug montavimo ir garso darbų, taip pat daug efektų, juos darome Belgijoje. Ten dirbame su viena geriausių specialiųjų efektų įmonių Europos rinkoje. Ketvirtadienį išvykstame filmuoti į Vilnių. Kaip jau minėjau, Lietuvoje filmuosime iki vasario 2 d. Tačiau nuo gruodžio 20 d. turime kalėdinę pertrauką. Ir vėl pradedame sausio 6 d.

Kaunas garsėja tuo, kad turi daugybę kine naudojamų istorinių sluoksnių. „Černobylis“ buvo pasirinktas dėl daugybės socialistinės architektūros, kurios dar turime nemažai. Čia filmavo ir kelis serialus apie nacius, nes turime ir šaunios vidurio amžiaus architektūros. Kiek suprantu, šio serialo veiksmo vieta yra šiuolaikinis Stokholmas. Kaip Kaunas gali tapti Stokholmu?

Taip, tai tiesa. Aišku, jei istorija iš tikrųjų vyktų Kaune, būtų daug lengviau, bet, kaip jūs sakote Kaune yra architektūros. Čia vyrauja skirtingų stilių mišinys, todėl įmanoma rasti vietų, kurios – tobulas Stokholmas. Taigi labai glaudžiai bendradarbiaujame su meno vadovais iš Lietuvos ir scenografais iš Švedijos. M. Žilinsko galerija, kurioje dabar sėdime, puikiai tinka tam, ką darome: ji moderni, bet brutalistinė, šiuo metu neužimta. Kai filme įvyksta krizė, vyriausybė, jie nežino, ar tai invazija, ar ne, turi nusileisti į saugų bunkerį, kuris yra kokiais trimis aukštais žemiau. Ši vieta tam puikiai tinka, M. Žilinsko galerija tampa Švedijos vyriausybės požeminių krizių centru. Tikiuosi, kad vieną dieną atkursite šį gražų pastatą, bet kol kas jis mums puikiai tinka nenaudojamas, nes tada mes galime dirbti laisvai.
Šiek tiek šalta, bet viskas gerai.

Sakėte, kad Kaune esate ne pirmą kartą ir čia visada malonu filmuoti. Kokie yra darbo Kaune pliusai ir minusai?

Manau, kad tai didelis miestas, bet kartu ir mažas. O tai reiškia, kad čia visko yra, bet ir lengva judėti, nėra per daug eismo ir nėra per daug žmonių. Gyventojai tikrai labai draugiški, yra daug gerų restoranų, taigi, žinote, viskas, ko reikia, kad gerai jaustumėmės. Viešbučiai tikrai gražūs. Ir kavos vietos. Švedams kava yra numeris vienas gerai dienai. Taigi jei nėra geros kavos, neįmanoma dirbti, kaip tam posakyje.

O kaip dėl techninės pusės? Tai nėra didelis miestas, o kino gamybai paprastai reikia daug techninių sąlygų, daug aparatūros, daug technikų.

Lietuvoje ji tikrai gera. Turiu omenyje, kad visa techninė produkcijos komanda iš esmės yra lietuviška; tiksliai nežinau, iš kur žmonės yra kilę, iš Kauno ar ne. Manau, kad kino darbuotojų lygis Lietuvoje yra labai aukštas. O ir leistinos darbo valandos yra palankios filmavimui. Nes kai esi vietoje, nori filmuoti kuo daugiau. Čia leidžiama dirbti 10 valandų per dieną, o, pavyzdžiui, Švedijoje leidžiama dirbti tik 8 valandas, o tai kelia problemų; apie tai nemažai kalbama tarp švedų, nes mūsų šalis praranda nemažai investicijų. Be to, Lietuvoje gali taip gerai dirbti dėl to, kad filmavimo darbo grupės yra labai labai geros. Turiu omenyje, kad jos tokios geros, kad kai dabar filmuosime Švedijoje, su savimi atsivešime lietuvių komandą. Na, net ir dauguma naudojamos čia technikos yra vietinė, tik kelios kameros atvyksta iš Švedijos. Lietuva savo dydžiui turi didelį įrangos pasirinkimą, kurią galime išsinuomoti ir naudoti didelės apimties užsienio produkcijai.

Taigi, hm, o kaip dėl, minusų? Ką galime padaryti geriau?

Nieko taip konkrečiai negalėčiau įvardinti, turbūt galėtumėte tą patį, ką galėtų padaryti kiekvienas kitas miestas. Nepaisant to, Kaunas buvo labai geras gamybai. Pirma, lengva gauti leidimus judėti. Pavyzdžiui, Vilniuje, manau, tai tapo gerokai sudėtingiau nei anksčiau, nei Kaune. Bet tiek čia, tiek sostinėje, mes dirbame su „Dansu Films“ ir tai fantastiška kompanija.

Kodėl Kaune filmuoti lengviau?

Mažesnis miestas, natūralu. Be to, savivaldybė supranta, kad tai kuria pridėtinę vertę, investicijas, žinomumą. Paskutinį mano filmuotą serialą „Moscow Noir“ filmavome tuo pačiu metu kaip ir kiti čia „Černobylį“. Kuriame taip pat dirbo švedų režisierius. Taigi mes ne kartą susitikome restoranuose ir kitur. Tikriausiai tai geras rodiklis, jei už poros tūkstančių kilometrų rasi kolegas tame pačiame mieste dirbančius prie kitų projektų.

O kaip dėl kitų vietų Kaune, kur dar dirbate? Ar teko daug ką pritaikyti, pavyzdžiui, keisti gatvių pavadinimus, dekoracijas ir panašiai?

Filmavome daug dar kitoje vietoje, kuri turėjo atrodyti kaip Švedijos vyriausybės pastatas. Viename žymiausių Kauno pastatų. Tai buvo Lietuvos banko rūmai. Turėjome pakeisti kai kuriuos baldus, ant sienų pakabinti kitokius paveikslus, bet, be viso to, jis labai panašus į tai, kaip atrodo Stokholme, nes tai irgi seni rūmai. Jie vadinasi Rosenbad ir pastatyti maždaug tuo pačiu metu kaip ir bankas, todėl mums tai buvo nepaprastai naudinga. Jau mačiau keletą montažo ištraukų ir, nuostabu, pats negalėjau patikėti, kad tai ne Švedija.

Kalbant apie Lietuvą, kodėl būtent čia? Kodėl ne Ryga, pavyzdžiui, kuri yra net šiek tiek arčiau? Tai didesnis miestas, tikrai istorinis. Jame daug gražios architektūros.

Atvirai kalbant, nežinau, bet manau, kad man tai natūraliau, nes švedai čia jau daug metų dirba. Lietuvių komandos yra įpratusios dirbti su švedų įmonėmis. Galbūt viskas susiję su precedentu ir ankstesne patirtimi? Sakyčiau, kad tai lemia trys pagrindiniai dalykai: jūs turite infrastruktūrą; jūs turite komandas, kurios yra labai profesionalios; taip pat turite paskatas, mokesčių lengvatas, kurios tikrai gerai veikia. Manau, kad kai nagrinėjau, pavyzdžiui, Estijoje ir Latvijoje taikomas lengvatas, jos yra daug sudėtingesnės. Čia viskas yra automatizuota. Išleidi ir gauni pinigus atgal. Na, o kitose šalyse turiu limitą, ir tada nežinai, ar juos atgausi. Taigi čia, kai tik patvirtinama, žinai, kad gausi pinigus, o tai yra super didžiulis pliusas čia atvykti.

Ar dirbate ir su vietiniais aktoriais? Ar tik techninė pusė yra lietuviai?

Žinoma, priklauso nuo projekto. Kai filmavau kitą savo serialą, nemažai scenų kūrėme su vietiniais. Nes, žinote, jei ieškai kažko konkretaus, o tuo atveju veiksmas vyko Maskvoje 1999 m., mums reikėjo rusakalbių ir dauguma čia pripažintų aktorių tikrai gerai atliko savo darbą. Taigi, žinoma, mūsų serialas negalėjo būti išleistas Rusijoje, bet kai kurie rusai pamatę klausinėjo, kas tie aktoriai, nes atrodo, kad jie tikri rusakalbiai.

Taigi, o kaip dėl lietuvių aktorių? Berods tik visai neseniai įsteigėme universitetinę programą, skirtą būtent kino aktorystei. Anksčiau visada rengdavome tik teatro aktorius. Tad kaip su aktorių darbo kokybe?

Mano minėtame seriale „Moscow Noir“ jie buvo serialo pagrindas, puikūs. Man jie labai patiko. O šiame seriale dauguma aktorių yra švedai, nes veiksmas vyksta Švedijoje, bet turime ir keletą mažesnių vaidmenų. Apskritai jūs esate puikūs. Turiu omenyje, kad tai maža šalis, vietinėms platformoms ir transliuotojams sunku finansuoti vietinius serialus, bet tikiuosi, kad ateityje kursite daugiau. Žinau, kad „Dansu“ kuria serialus su labai mažais pinigais, bet vis tiek atrodo labai gerai.

Filmavimas yra investicija. Investuojate daug pinigų į lokacijas, pasiruošimą ir visa kita. Ar paslaptis, kiek investavote Lietuvoje?

Negaliu tiksliai pasakyti, bet iš viso Lietuvoje išleisime apie 4 mln. eurų. Ir, žinoma, tai abipusiai naudinga situacija. Mes išleidžiame čia ir tai naudinga vietos bendruomenei, o mums naudinga, kad dalį pinigų susigrąžiname iš mokesčių lengvatų. Gerai, kad tiksliai žinome, kaip čia veikia sistema – tai reiškia, kad galime tiksliai žinoti, kokią sumą reikia įrašyti į didelį finansavimo planą, prieš pradėdami pilną produkciją.

Kada pradėjote ruoštis filmavimams Kaune?

Tikrai sunku pasakyti ir priklauso nuo to, ką turite omenyje, bet kai kuriuos dalykus, kuriuos matote aplink, pradėjome statyti dar spalio mėnesį, ne filmavimo aikštelėje. Atvykome čia likus tik 2-3 savaitėms iki filmavimo ir atlikome monstrišką darbą viską surinkdami. Tai žavinga, turiu omenyje. Be to, tai labai techniška, nes čia seriale yra ne tik apsaugos patalpa, bet ir visa palydovams ir visoms miesto kameroms skirta valdymo patalpa. Panašiai kaip filmuose matote didelius NASA ar CŽV kambarius su ekranais. Mums reikia iš anksto sukurti visus tuos vaizdus visuose monitoriuose, juos laiku paleisti. Daug reikalų.

O kaip dėl logistikos? Kaunas nėra didelis miestas. Jis neturi didelio oro uosto. Spėju, kad jums reikia daug skrydžių, reikia atsivežti komandą. Ar patogu čia atvykti?

Labai lengva, nuo Vilniaus tik pusantros valandos kelio. Bet, manau, kad dauguma aktorių čia atvyko tiesiogiai, yra keletas tiesioginių skrydžių ir į Kauną. Kartais reikia vairuotojų, bet vis tiek jauku. Mes apsistojame viešbutyje centre, net lietuvių komanda. Viskas patogu ir pasiekiama greitai.

O kokias lokacijas naudojate Vilniuje?

Turime butų interjerus. Turime laikraščio redakcijos interjerą. Taip pat filmuosime aukštųjų technologijų laboratorijoje. O paskui šie ateiviai, kaip mes juos vadiname, atsiduria miške, tad galiu lažintis, kad turite puikių miškų. Taigi turime daug eksterjero scenų gamtoje. Tinkamas vietas rasti reikia laiko, bet jei turite gerus vietinius žvalgus viskas bus gerai. Be to, mes turime patirties iš ankstesnių kūrinių, pernai filmavome daug eksterjerų „Cry Wolf“. Taigi jau esame šiek tiek susipažinę su Lietuvos kraštovaizdžiu.

Daug laiko čia praleidote 2018 m., o dabar – 2024 m. Kas pasikeitė Lietuvoje?

Jūs nesustojat augti, kai kiti atrodo stagnuoja. Jūsų miestai išgyvena pakilimą. 
Įvyko daug statybų, kaskart nusileidus net sunku patikėti. Ir manau, kad restoranai pasikeitė; turiu omenyje, tai tiesiog nuostabu. Jie aukščiausios klasės, kai kuriuose restoranuose yra nerealus vietinis maistas. Atrodo, kad lietuviai tapo tikrais gurmanais. Taigi, žinote, tai tikrai malonu stebėti.