Lietuvoje šiemet užregistruotas antrasis trichineliozės protrūkis
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Telšių rajone trichinelioze susirgo 5 asmenys. Atlikto epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad infekcijos šaltinis buvo šerniena, kuri prieš vartojimą dėl trichinelių tirta nebuvo. Visi asmenys, vartoję maistui šernienos, nukreipti konsultacijai į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
Šiais metais tai jau antrasis trichineliozės protrūkis, kai žmonės užsikrečia valgydami infekuotą šernieną. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras atkreipia dėmesį, kad žmonės maistui turi vartoti tik veterinarijos specialistų patikrintą kiaulieną, šernieną ar kitą žvėrieną. Tik gavus neigiamą atsakymą galima vartoti mėsą maistui. Jeigu skerdienoje randama nors viena trichinelės lerva, skerdiena turi būti sunaikinama.
Trichineliozė – ūmi žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Žmogus užsikrečia valgydamas kiaulieną, šernieną arba kitokią žvėrieną, kurioje yra gyvybingų trichinelių lervų.
Ligos klinika gali būti labai įvairi – tai lemia į organizmą pakliuvusių trichinelių kiekis bei žmogaus individualus jautrumas infekcijai. Ligos požymiai dažniausiai išryškėja parėjus 2-3 savaitėms nuo užsikrėtimo. Trichineliozė žmonėms pasireiškia silpnumu, pykinimu, aukšta temperatūra, veido, akių vokų pabrinkimu, raumenų bei sąnarių skausmais.
Židinių epidemiologinių tyrimų analizė rodo, kad žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta per infekuotą trichinelėmis kiaulieną ir šernieną. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per penkis metus, iš viso buvo užregistruotas 187 žmonių trichineliozės atvejai, iš jų – 5 sporadiniai atvejai ir 19 protrūkių. 2010–2014 m. duomenimis 63% visų protrūkių įvyko dėl namų ūkyje užaugintų infekuotų kiaulių mėsos, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės, apie 21 % – dėl infekuotų šernų mėsos, apie 16 % protrūkių priežastis liko neišaiškinta.
Kaip išvengti užsikrėtimo trichinelioze?
- Žmonės maistui turi vartoti tik veterinarijos specialistų patikrintą kiaulieną, šernieną ar kitą žvėrieną.
- Trichinelių lervos yra labai atsparios: sušaldytoje iki -18°C temp. mėsoje trichinelių lervos žūna tik per 10 dienų, sūdant ar rūkant mėsą bei dešras, jos žūna tik viršutiniuose sluoksniuose, net verdant ar kepant didelio gabalo viduje trichinelės išlieka gyvos.
- Nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos. Į turgavietes patenka mėsa patikrinta dėl trichineliozės, tačiau kilus įtarimui dėl mėsos kokybės galima paprašyti parodyti veterinarijos laboratorijos spaudą ant mėsos.
- Graužikai – pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje. Pelės, žiemai subėgdamos į tvartus, pavasarį – į laikus ir miškus, perneša šią ligą nuo laukinių gyvūnų naminiams ir atvirkščiai. Todėl ūkiuose būtina reguliariai naikinti graužikus, kurie patekę į pašarus gali užkrėsti kiaules ar kitus gyvūnus.
- Kiaules gali užkrėsti ir medžiotojai, jas šerdami žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, kurios gali būti užkrėstos trichinelėmis. Todėl sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar laukiniai gyvūnai.
