Lietuvoje sistemingai vykdoma laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau- VMVT) pradėjo laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutligės rudeninį etapą. Jaukai su vakcina mėtomi pasienyje su kaimyninėmis šalimis – Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija.
Atkreipiame gyventojų dėmesį, kad radus jaukus – jų negalima liesti.
Jeigu asmuo turėjo sąlytį su jauku, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Gydytojas įvertinęs galimą užsikrėtimo riziką, spręs dėl asmens skiepijimo nuo pasiutligės. Jeigu jaukai aptinkami prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai nedelsiant pranešti teritorinei VMVT.
Pasiutligės situacija Lietuvoje
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį medicinos pagalbos kreipėsi 2 575 asmenys, nukentėję nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. Tai – dviem šimtais asmenų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (2 775).
Daugiausiai nukentėjusių nuo gyvūnų – Vilniaus ir Kauno apskrityse. Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų. Per pirmąjį šių metų pusmetį sveiki šunys apkandžiojo 1 346 asmenys, nežinomi – 672.
Nuo 1964 m. – 2007 m. Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 11 žmonių. Šalyje paskutinis mirties atvejis nuo šios ligos registruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui keliaujant po Indiją įkando nežinomas šuo.
Lietuvoje, 2006 m. VMVT pradėjus vykdyti laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės, buvo užregistruoti 2 232 pasiutligės atvejai gyvūnų tarpe. Kasmet, vykdant laukinių gyvūnų vakcinaciją, pavyko sumažinti užsikrėtusių pasiutligės virusu laukinių ir naminių gyvūnų skaičių: 2007 m. patvirtinti – 432, 2008 m. – 69, 2009 m. – 63, 2010 m. – 33, 2011 m. – 14, 2012 m. – 5 pasiutligės atvejai gyvūnų tarpe, 2013 m., – pasiutligė nustatyta tik 1 šuniui (Varėnos rajonas (Baltarusijos pasienis), 2014 metų pasiutligės atvejų gyvūnų tarpe neregistruota.
Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo. Užsikrėtus pasiutlige, vienintelis būdas išgelbėti gyvybę yra pasiutligės vakcinos įskiepijimas.
