Lietuvos ežerų dugne – vertinga, bet mažai pažįstama medžiaga
Lietuvos ežerai vertingi ne tik kaip natūralus prieglobstis daugybei augalų, gyvūnų rūšių, kaip gyvybės šaltinis visai gamtai. Juose taip pat aptinkami gausūs klodai sapropelio – organinės, bestruktūrinės drebučių pavidalo arba smulkiai grūdėtos masės. Nors ši medžiaga turi įvairių vertingų savybių, ji tebėra retai naudojama, todėl Lietuvos geologijos tarnyba ir Asociacija Lietuvos sapropelis lapkričio 30 d. rengia seminarą „Sapropelio tyrimai: nauji rezultatai ir panaudojimo sritys“.
Sapropelio panaudojimo galimybės yra labai plačios: jis gali būti naudojamas kaip ekologiškų produktų žaliava, taip pat dirvoms tręšti, pašarų ir lesalų priedams, akytosios struktūros keramikai, biopreparatams, vaškams, acto rūgščiai gaminti, peloidams (purvo vonioms) ir kt. Lietuvoje sapropelis daugiausia tirtas kaip žaliava laukams tręšti ir tik viename telkinyje (Grūto ež.) – kaip gydomasis purvas.
Manoma, kad Lietuvoje yra apie 500 ežerų, kuriuose gali būti pramoninių sapropelio sankaupų, tačiau šiuo metu geologiniai tyrimai atlikti tik 76 ežeruose. Iš jų 60 ežerų yra apskaičiuoti prognoziniai sapropelio ištekliai, 5-iuose ežeruose išžvalgyti parengtiniai ištekliai, o 13 ežerų – sapropelio ištekliai išžvalgyti detaliai. Pastaruosiuose 18-oje aptikta 25,6 mln m3 sapropelio, tačiau 2015-16 m. pramoniniu būdu išgauta ir panaudota vos 35 tūkst. m3 šios masės.
Seminaras „Sapropelio tyrimai: nauji rezultatai ir panaudojimo sritys“ vyks Lietuvos geologijos tarnybos Didžiojoje salėje (4 a.) nuo 9.30 val. Renginio metu Lietuvos universitetų mokslininkai, Gruzijos įmonės direktorius, Asociacijos Lietuvos sapropelis atstovas dalysis gerąja panaudojimo patirtimi, akademiniais tyrimais bei ieškos būdu plačiau pritaikyti šią naudingą medžiagą praktikoje.
