Lietuvos gintaro ištekliai – už jų vertę atitinkantį mokestį
Vyriausybė pritarė siūlymui padidinti mokesčio tarifą už išgaunamą gintarą ir teiks Seimui svarstyti šiuo tikslu parengtas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisas.
„Gintaras – mūsų šalies auksas, jo išteklių turime labai nedaug, todėl negalime leisti jais naudotis už tokią mažą kainą, kokia buvo nustatyta ligi šiol, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. – Siūlydami nustatyti ekonomiškai pagrįstą mokesčio tarifą, rėmėmės ir užsienio šalių patirtimi“.
Ligšiolinis tarifas – 20,22 Eur už kilogramą – sudaro tik apie 1 proc. vidutinės gintaro žaliavos pardavimo kainos. Jis buvo nustatytas 2006 m., tačiau iki šiol netaikytas, nes Lietuvoje gintaras tiesiog nebuvo išgaunamas. Jo gavyba susidomėta tik pastaruoju metu, kai rinkoje padidėjo šios žaliavos paklausa ir sumažėjo gavyba Kaliningrado srityje. Keli ūkio subjektai jau yra pateikę prašymus Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos išduoti leidimus gintaro ištekliams žvalgyti ir išgauti Kuršių marių Gintaro įlankoje, todėl rengiamasi skelbti konkursą.
Gintaro ištekliai Lietuvoje labai riboti. Jie daugiausia susitelkę Kuršių nerijoje, UNESCO saugomoje teritorijoje. Juodkrantės telkinyje, preliminariu vertinimu, iš viso yra tik apie 112 tonų.
Siūlant didinti tarifą buvo atsižvelgta į tai, kad gintaro žaliavos rinkos kaina per pastaruosius dvejus metus išaugo net kelis kartus. Kadangi ji labiausiai priklauso nuo gintaro frakcijos dydžio, numatoma mokesčio tarifą diferencijuoti: mažesnei nei 40 mm frakcijai, kurios kaina rinkoje svyruoja nuo 180 iki 3500 Eur/kg, nustatyti 280 Eur/kg tarifą, o didesnei nei 40 mm frakcijai, kuri rinkoje kainuoja nuo 4685 iki 7410 Eur/kg – 900 Eur/kg.
Kaip sakė viceministrė Daiva Matonienė, toks mokesčio tarifas leistų racionaliai ir atsakingai naudoti ribotus gintaro išteklius, o valstybė už juos gautų didelių įplaukų, sudarančių 20 proc. vidutinės jų rinkos kainos. Preliminariais skaičiavimais, už išgautus gintaro išteklius iš Juodkrantės telkinio į valstybės biudžetą įplauktų apie 41 mln. eurų.
Gintaro išteklių gavyba būtų naudinga ir vietos verslui, užsiimančiam gintaro dirbinių gamyba, ir turizmo plėtrai, nes pritrauktų daugiau turistų, besidominčių šiuo unikaliu mineralu.