Lietuvos gyventojai palankiai vertina užstato sistemą

Lietuvos gyventojai yra gerai informuoti apie naująją užstato sistemą, o jos veikimą vertina palankiai – tai parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi apklausa.

Gyventojai yra gerai informuoti apie naująją užstato sistemą. Absoliuti dauguma (97,9 proc). apklaustųjų žino, kad galima priduoti plastikinę, skardinę ir stiklinę tarą, pažymėtą užstato ženklu.  Beveik 90 proc. respondentų galėjo įvardinti, kokio tiksliai dydžio imamas užstatas už plastikinę, skardinę ir stiklinę tarą.

„Lietuvoje sistema startavo itin sėkmingai – planavome, kad šiemet surinksime ir sutvarkysime 64 proc. vienkartinių gėrimų pakuočių. Tačiau prognozė viršyta – šiemet turėtų būti surinkta maždaug 73 proc. pakuočių.

Galima tik didžiuotis tokiu išskirtiniu Lietuvos gyventojų sąmoningumu ir aktyvumu. Antai pirmaisiais užstato sistemos veikimo metais Estijoje, buvo surinkta 40 proc., Danijoje – 55 proc., Švedijoje – 51 proc. visų į rinką išleistų pakuočių“, – komentuoja Gintaras Varnas, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) generalinis direktorius.

Apklausos duomenimis, užstato sistemą labai gerai arba gerai vertina net 78,2 proc. gyventojų. Palankiausiai į ją žvelgia jaunesni ir aukštąjį išsilavinimą turintys didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai.

„Tai, kad gyventojai aktyviai naudojasi užstato sistema ir palankiai apie ją atsiliepia, yra didžiausias įvertinimas – vos prieš pusmetį ji buvo visiška naujovė. Tiesa, mūsų veikla ties sistemos įdiegimu nesustojo. Ir toliau plečiame vietų, kuriose surenkamos pakuotės, tinklą, ieškome galimybių, kaip sistemą padaryti dar patogesnę vartotojui. Pavyzdžiui, nuolat stebime srautus prie taromatų ir derinamės su pardavėjais dėl papildomo taromatų įrengimo tose parduotuvėse, kuriose įrenginių apkrautumas yra itin didelis – susidaro eilės arba jie greitai užsipildo“, – sako USAD vadovas.

Pastebėtina, kad sistema aktyviausiai naudojasi studentai ir moksleiviai (91,7 proc.), mažiausiai aktyvūs – vyresnio amžiaus žmonės (53,6 proc.) Didelė dalis apklaustų mažesniųjų miestų bei kaimo gyventojų – 71,9 proc. – patvirtino, kad jų namų ūkiai jau yra grąžinę plastikinę, skardinę ar stiklinę tarą, pažymėtą užstato ženklu. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje šis rodiklis mažesnis – 68,5 proc. Vilniuje 65,5 proc. apklaustųjų nurodė grąžinantys tarą.

„Vilmorus“ reprezentatyvios apklausos metu, savo namuose buvo apklausti 18 ir daugiau metų sulaukę asmenys. Viso apklausta 1005 respondentų. Apklausoje dalyvavo 19 miestų ir 23 kaimų gyventojai.