Lietuvos gyventojai su euru turėtų jaustis saugiai

Nepaisant nuogąstavimų dėl kainų kilimo, susijusio su įvestu euru, didžioji dalis Lietuvos gyventojų, prieš įvedant eurą, jautėsi pakankamai saugiai dėl savo finansų. Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad daugiau nei pusė šalies žmonių (54 proc.) su euru tikisi finansiškai jaustis taip pat stabiliai, kaip ir naudojantis litais. O beveik 12 proc. pasakė, kad jų finansinio saugumo jausmas su euru padidėja.

Tiesa, beveik trečdalis Lietuvos gyventojų pasakė, kad įvestas euras sumažins jų finansinį saugumą.

Gyventojų apklausą „PZU Lietuva“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“.

„Euras Lietuvai svarbus ir politiniu, ir makroekonominiu aspektu – dėl valstybės integracijos į ES, dėl didesnių galimybių verslui veikiant eurozonoje, dėl dar vieno tvirto įrodymo, jog priklausome Europai. Tačiau žmonėms Lietuvoje, žinoma, pirmiausiai rūpi jų pačių asmeninės ir šeimos galimybės jaustis finansiškai saugiau bei turėti vilčių, kad įvestas euras padės susikurti norimą gerovę. Todėl saugumo jausmas neabejotinai susijęs su gaunamomis pajamomis ir jų prognoze“, – sako „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Pasak jo, apklausoje išryškėjo gyventojų lūkestis, kad jų pajamos su euro įvedimu iš esmės nesikeis – beveik du trečdaliai apklaustųjų sakė, kad jų pajamos nesikeis, o nedidelei daliai net padidės.

Kaip ir įvardijant finansinio saugumo jausmą, trečdalis žmonių tikisi, kad su euro atėjimu jų pajamos sumažės.

Beje, tyrimas parodė, kad jaunesniems žmonėms euras suteikė didesnį finansinio saugumo jausmą nei vyresniajai kartai.

M. Jundulas įsitikinęs, kad tokie ryškūs skirtumai, žvelgiant į skirtingų kartų saugumo jausmą, yra susiję su gyventojų galimybėmis priprasti ir prisitaikyti prie naujos valiutos. Be abejo, vyresni žmonės jaučiasi mažiau saugūs ir dėl lūkesčio, kad su euru pabrangs ir pragyvenimas.

„Vyresnioji karta nori stabilumo – tai visiškai suprantama. Juolab, kad pensijos sulaukę žmonės neturi galimybių savo pajamas pasididinti. Todėl bet kokie pokyčiai ir kalbos apie galimus kainų pokyčius jiems kelia daugiau nerimo“, – komentuoja „PZU Lietuva“ vadovas.

Jo teigimu, vidutines ir didesnes pajamas gaunantys gyventojai su euru jaučiasi saugiau nei mažų pajamų gyventojai.

„Gaunantieji vidutines ir didesnes pajamas nėra tiek jautrūs kalboms apie galimus kainų pokyčius – šie žmonės nesibaimina dėl savo perkamosios galios arba nesitiki ryškesnio kainų augimo. Kol kas situacija Lietuvoje rodo gana sklandų euro įvedimo procesą – nefiksuojama drastiško kainų šuolio, kuris sumažintų žmonių finansines galimybes“, – mano M. Jundulas.

Jo teigimu, nepaisant tam tikrų išimčių, Lietuvoje verslas gana sąžiningai laikosi pažadų nekelti kainų įvedus eurą.  Tiek patys gyventojai, tiek kontroliuojančios institucijos atidžiai stebi kainų pokyčius.

„PZU Lietuva“ atlikus gyventojų apklausą Baltijos šalyse 2014 m. pabaigoje, Lietuvos gyventojai pasirodė finansiškiai saugiausi iš trijų Baltijos šalių, t.y. Lietuvoje buvo mažiausiai žmonių, kurie kalbėjo apie sumažėsiantį finansinį saugumą su euro įvedimu.

Tiesa, Lietuvoje žmonių nuomonės klausta euro įvedimo išvakarėse, o Latvijoje ir Estijoje gyventojai pasisakė apie savo saugumo jausmą jau gyvenant su euru.

Estijoje finansiškai mažiau saugūs pasijuto daugiau nei 51 proc. gyventojų, Latvijoje šis rodiklis siekia 47 proc., o Lietuvoje kol kas tik trečdalis apklaustųjų sakosi besitikintys prastesnės finansinės padėties po euro įvedimo.