Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą, minint Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo de jure šimtmetį
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su į Lietuvą atvykusia Estijos vadove Kersti Kaljulaid. Vizitas vyko Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo de jure šimtmečio proga.
Prezidentų susitikime aptarta plati dvišalių politinių, ekonominių ir kultūrinių santykių darbotvarkė, taip pat Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimas daugiašaliais – NATO, ES, Šiaurės ir Baltijos šalių formatais.
Aptardami saugumo situaciją Europoje, šalių lyderiai vieningai akcentavo, kad pagrindinis Baltijos valstybių saugumo ir gynybos garantas yra stiprus transatlantinis ryšys bei aktyvus dalyvavimas NATO veikloje. Prezidentai pabrėžė, kad Lietuva ir Estija yra strateginės sąjungininkės, susiduriančios su tomis pačiomis nedraugiškų valstybių grėsmėmis, tad ypač svarbu drauge stiprinti grėsmių atgrasymą ir vieningai kovoti su saugumo, kariniais, aplinkosauginiais, ekonominiais ir klimato kaitos iššūkiais.
Prezidentų pokalbyje dėmesio skirta branduolinės saugos klausimams. Lietuvos Prezidentas padėkojo Estijos lyderei už sprendimą neįsileisti elektros iš nesaugios Astravo atominės elektrinės į Estijos rinką ir pabrėžė būtinybę nedelsiant suderinti konkrečius techninius sprendimus šiam tikslui įgyvendinti. „Astravo AE saugumo klausimas yra visos ES prioritetas. Tikiuosi, kad Europos Komisija parengs pasiūlymus dėl efektyvaus elektros iš nesaugių elektrinių užkardymo ES lygiu, kaip sutarėme Europos Vadovų Taryboje“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas su Estijos Prezidente apsikeitė nuomonėmis apie situaciją ES Rytų partnerystės valstybėse – Ukrainoje, Moldovoje, Sakartvele ir akcentavo svarbą suteikti šalims reikalingą motyvaciją glaudinti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą su ES. Prezidentas taip pat pabrėžė poreikį parodyti solidarumą kovoje su pandemija – suteikti Rytų partnerystės valstybėms prieinamumą prie patikimų vakcinų. „Vakcinų donavimas, net ir mažais kiekiais, gali turėti reikšmingą įtaką šių šalių gerovei“, – sakė Lietuvos Prezidentas, kviesdamas Estiją įvertinti bendros iniciatyvos galimybę.
Prezidentai pabrėžė, kad kovojant su pandemijos plitimu geriausią rezultatą galima pasiekti tik koordinuojant veiksmus tarp Baltijos šalių ir ES lygmeniu. Lietuva, Estija ir Latvija vykdo ES strateginės svarbos energetikos ir transporto infrastruktūros projektus – „Rail Balticą“ ir elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa – todėl savalaikis jų įgyvendinimas ir finansavimo tam užsitikrinimas yra bendras Baltijos šalių tikslas. Lietuvos Prezidentas paragino kaimynines šalis įsivertinti galimybes dėl elektros tinklų sinchronizacijos projekto įgyvendinimo spartinimo.
Prezidentai apsikeitė planais dėl kovos su klimato kaita priemonių, siekiant ambicingų Europos žaliojo kurso ir klimato neutralumo tikslų 2050 metais.
Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti dvišalį bendradarbiavimą visais politiniais lygmenimis. Šiemet Lietuva koordinuoja Baltijos valstybių bendradarbiavimą, todėl Lietuvoje planuojamas Baltijos šalių Prezidentų susitikimas, kurio metu būtų aptariamos sustiprinto bendradarbiavimo kryptys.
