Lietuvos jaunimas per 10 metų: išsilavinusi, socialinės gerovės siekianti, tačiau nykstanti visuomenės dalis

Šiandien Vilniaus jaunimo informacijos centre Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) kartu su Lietuvos statistikos departamentu pristatė jaunimo ir jaunimo politikos apžvalgą.

Tai pirmas tokio pobūdžio leidinys, išleistas Lietuvoje, kuriame pateikti svarbiausi paskutinio dešimtmečio faktai, susiję su jaunimu Lietuvoje. Sostinėje organizuotame pristatyme leidinio rengėjai – Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos statistikos departamentas ir jaunimo tyrėjai – apžvelgė, kaip pasikeitė jaunimo ir jaunimo politikos situacija per dešimtmetį nuo 2005– 2014 m.

LiJOT prezidentas M. Zakarka pristatydamas leidinį teigė, jog tai didelis jaunimo nevyriausybinių organizacijų pasiekimas Lietuvoje.

„Kitų šalių patirtis rodo, kad jaunimo politikos apžvalgas leidžia ne NVO sektorius, o valstybė, norėdama vykdyti kryptingą ir žiniomis grįstą politiką, susijusią su jaunimo klausimais. Šiai dienai Lietuvoje turime situaciją, kai pačios nevyriausybinės organizacijos išleido tokią apžvalgą, norėdamos priminti valstybės institucijoms, kad turime iš pradžių suprasti jaunimo situaciją, o tik tada priiminėti su ja susijusius sprendimus“, − pridūrė M. Zakarka.

Lietuvos statistikos departamento atstovės pritarė, kad statistinis politikų išprusimas Lietuvoje yra labai menkas. Dėl to labai svarbu bendradarbiauti įvairioms institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms bei politikams, kad sprendimai būtų paremti patikima informacija ir statistiniais duomenimis.

Jaunimo tyrėjas dr. Mantas Bileišis šnekėdamas apie leidinio turinį pabrėžė, jog kritiškai įvertinta statistinė informacija apie jaunimą ir žinomus jaunimo politikos dokumentus leidžia identifikuoti stipriąsias ir silpnąsias jaunimo politikos vietas.

Pasak jaunimo tyrėjo, apibendrinant visą leidinio turinį, galima išskirti kelias pagrindines išvadas, kurios tampa pagrindiniais elementais, kai kalbama apie jaunimo politiką Lietuvoje.

Jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas – įtaka visoms kartoms

Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį į jaunimo skaičiaus mažėjimą. Gauti duomenys rodo, kad visuomenės senėjimas ir depopuliacija yra bei išliks svarbiu jaunimo politikos elementu.

Todėl vykdoma jaunimo politika turės būti efektyvesnė nei anksčiau, kai jaunimo skaičius buvo didesnis, o jauni žmonės turės būti produktyvesni už savo tėvus, kad galėtų įveikti „užburtą“ visuomenės senėjimo ratą ir išlaikyti pagyvenusią kartą. Čia tampa svarbu tai, jog politikos rezultatyvumas aplenktų visuomenės senėjimą.

Pirmojo vaiko jaunos šeimos susilaukia vis vėlesnio amžiaus

Kiti apžvalgos rezultatai parodo, jog kalbant apie jaunas šeimas Lietuvoje trūksta kompleksinio požiūrio, kuris yra būtinas, jei norime, kad jaunos šeimos liktų jaunimo politikos objektu.

Perėjimas iš „jauno“ į „suaugusį“ žmogų apima išsilavinimą, darbą, iš kurio galima išlaikyti save, santuoką / partnerystę, apsirūpinimą būstu ir vaikus. Neretai visos šios kartelės įveikiamos lygiagrečiai, tačiau nesėkmė vienoje gali lemti nesėkmę kitoje.

Todėl jaunos šeimos Lietuvoje juda link to, kad nepatektų po jaunimo politika. Šiuo metu lietuvės yra tarp jauniausių moterų Europos Sąjungoje pagal susilaukiamo pirmojo vaiko amžių. Tačiau pirmajam gimdymui tampant vis vėlesniu, negalima šeimų, neturinčių pajamų ir būsto saugumo, nelaikyti šeimos politikos objektu ir tokių šeimų skaičiaus jaunimo politikos gerumo ar blogumo matu.

Kaip išlaikyti jaunų žmonių darbo rinką?

Lietuva yra lyderė ES pagal aukštojo mokslo siekimo rodiklius, gerokai viršijanti Europa 2020 strategijos siekį.

Tačiau neturint darbo rinkos, kuri būtų tinkama aukštąjį išsilavinimą turintiems žmonėms, atsiranda paskatos emigracijai. Jaunimo politika turi apimti ne tik siekį sukurti išsilavinimą, atitinkantį darbo rinką, bet ir siekti plėtoti tą darbo rinką, kad galimybės joje atitiktų jaunų žmonių lūkesčius.

Taip pat literatūroje pastaraisiais metais ryškėja tiek išsilavinimo, tiek gebėjimo adaptuotis darbo rinkoje diferenciacija tarp lyčių. Ši diferenciacija gali turėti reikšmingų pasekmių šeimų kūrimui: dalis kvalifikuotą darbą dirbančių moterų yra priverstos atsisakyti kurti šeimas.

Galiausiai Lietuvoje jaunimo nedarbas amžiaus grupėje, kurioje į darbo rinką masiškai įsitraukia aukštąjį išsilavinimą gavę žmonės, reikšmingai nesiskiria nuo bendros populiacijos. Skirtumai ryškėja jaunesnių asmenų grupėje. Svarbu turėti omenyje, kad darbo rinkos priemonės turi būti jautresnės jaunų žmonių pogrupiams, o ne remtis viena didele 14-29 m. amžiaus grupe.

Sėkmės istorijos – mažėja jaunimo mirtingumas ir nusikalstamumas

Viena iš jaunimo sėkmės istorijų per 10 narystės ES metų yra jaunų žmonių mirtingumo mažėjimas, kuris rodo, jog mažėja su rizika susijęs elgesys.

Kita gera žinia yra tai, kad jaunimas nustojo būti didesnės nusikaltimų rizikos šaltiniu. Tačiau priemonės, kuriomis siekiama didinti jaunimo produktyvumą, sudaryti sąlygas maksimaliai realizuoti jų talentus, turėtų būti plėtojamos aktyviau.

Taigi, reikalavimas, kad visos politikos priemonės, susijusios su jaunimu, būtų vykdomos vadovaujantis jaunimo politikos principais yra svarbus žingsnis paskatinant įvairias institucijas koordinuoti  savo veiklas. Tai yra svarbu norint vykdyti kryptingą jaunimo politiką ir siekiant, jog jaunimas būtų stiprioji ir valstybės palaikoma visuomenės dalimi.