Lietuvos jūrų muziejuje atidarytas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras
Lietuvos jūrų muziejuje kartu su Aplinkos ministerija spalį surengta konferencija ,,Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir iššūkiai ateičiai“ pažymėjo naujojo muziejaus objekto – Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro veiklos pradžią. Pirmieji šio centro „klientai“ bus jau ateinančio pavasario ruoniukai rastinukai.
BUS GYDOMI NUKENTĖJĘ JŪRŲ GYVŪNAI
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras – naujausias ir itin ambicingas Jūrų muziejaus projektas. Jis svarbus ne tik muziejui, ne tik Klaipėdai, net ir ne vien tik Lietuvai, o ir visoms kitoms šalims prie Baltijos jūros.
Šio centro siekis – slaugyti ir gydyti nuo žmogaus bei ūkinės veiklos nukentėjusius ruonius ir paukščius, o vėliau juos paleisti laisvėn. Jame bus įgyvendinama šiuolaikinius mokslo ir praktikos standartus atitinkanti jūros gyvūnų tyrimų ir gelbėjimo sistema, vykdomi gyvūnų biologijos tyrimai bei skatinamas visuomenės švietimas ir edukacija.
Centras pirmiausia skiriamas Baltijos jūros ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro dėka Lietuva turės daugiau galimybių prisidėti prie Baltijos jūros gyvūnų ir visos ekosistemos gerovės.
Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų, kurios likimas priklauso tik nuo mūsų sąmoningumo bei veiksmų. Jau dabar galime stebėti, kaip dėl žmonių veiklos kenčia Baltijos jūros gyvūnai.
RUONIŲ JAUNIKLIAI GELBSTIMI JAU 30 METŲ
Pilkieji ruoniai – didžiausi Baltijos jūros žinduoliai, dažniausiai sutinkami Lietuvos pakrantėje. Be jų Baltijos jūroje gyvena dar dvi ruonių rūšys – žieduotieji bei paprastieji, ir vienas banginis – paprastoji jūrų kiaulė. Atsikuriančioje Baltijos pilkųjų ruonių populiacijoje jau yra apie 30 000 šios rūšies individų. Iki Antrojo pasaulinio karo Baltijoje gyveno apie 100 000 ruonių.
Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau kaip 20 paliktų pilkųjų ruonių jauniklių ar sužalotų suaugusių ruonių. Viena pagrindinių to priežasčių – žmogaus ūkinė veikla – žvejyba, laivyba, plastiko ar chemine jūros tarša. Paskutiniu metu jaučiama ir didelė klimato kaitos įtaka.
Lietuvoje sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai yra gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję paleidžiami atgal į Baltijos jūrą. Tačiau muziejininkai iki šiol ruoniais rūpinosi neturėdami tam tinkamų patalpų. Ruoniukai pirmiausia patekdavo į administracinį pastatą, kurio viename kabinetų yra jiems įrengtos dvi vonios.
ŽMOGAUS VEIKLA KEIČIA BALTIJĄ
Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, jau daugiau nei trisdešimt metų gelbstintis šiuos gyvūnus, teigia, kad būtent dėl žmogaus veiklos keičiasi Baltijos jūra – ji tampa nepalanki gyvūnams. Kita priežastis – žuvies trūkumas Baltijos jūroje. Manoma, jog 80 proc. Baltijos jūros žuvų resursų yra sunaikinta, tad ruonėms ne visada pavyksta sukaupti pakankamai energijos žindymo periodui. Patelė vaikus prižiūri tik 15, daugiausia – 20 dienų, per tą laiką ruoniukai turi užaugti nuo 14–15 iki 40-50 kilogramų svorio dėka labai riebaus motinos pieno. Jeigu ruoniukai tiek svorio neprisiaugina, jiems nebeužtenka riebalų sluoksnio, apsaugos nuo šalčio, energijos, kad jie galėtų patys savarankiškai plaukioti ir maitintis. Jūra uos išsekusius išmeta į krantą. Vien šiais metais tokių jauniklių į muziejų pateko net 22, trijų išgelbėti nepavyko.
Per tą visą veiklos laiką – daugiau nei 30 metų – Lietuvos jūrų muziejuje buvo išgydyta ir paleista į laisvę jau pusantro šimto Baltijos ruonių jauniklių.
MOKSLINIAI TYRIMAI PADĖS IŠSAUGOTI JŪROS GYVYBĘ
Per pastaruosius 10 metų daugėja ir kritusių Lietuvos pakrantėje ruonių. Vien per paskutinius ketverius metus rasta daugiau nei 200 gaišenų. Tirti, gaišta ruoniai yra labai svarbu, nes tik taip galime sužinoti daugiau apie Baltijos jūros būklę, pabrėžiama tiek Europos Parlamento ir Tarybos jūrų strategijos pagrindų direktyvose, tiek Helsinkio komisijos dokumentuose, kuriais remiantis kuriama visa įstatyminė aplinkosaugos bazė. Šie tyrimai svarbūs ir dėl to, kad taip sužinoma ne tik apie Baltijos jūros būklę, bet ir apie ruonių populiacijos sveikatos būklę, jų mirties priežastis. Nugaišusių ruonių tyrimai yra svarbi monitoringo dalis, kadangi tik tęstinis ir sinchronizuotas visų HELCOM šalių darbas gali atsakyti į klausimus apie ruonių sveikatos būklę.
Europos sąjungos standartais grįstas požiūris į aplinkosaugą ir rūpestis konkrečiais gyvūnais paskatino Lietuvos jūrų muziejų bendradarbiauti su Aplinkos ministerija. Šio bendradarbiavimo dėka buvo gautas dalinis finansavimas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybai.
Centras savo veikla papildys Lietuvos jūrų muziejaus kompleksą. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro pastatą projektavo UAB „Archko“. Architektai siekė pastato siluete atkartoti aplinkinės gamtos – kopų formas, todėl jis labai darniai įsilieja į lengvai pažeidžiamą Kuršių Nerijos gamtovaizdį. Pagrindinio želdinto stogo plotas yra 510m2, kiti apželdinti stogai apims 200 m2 plotą. Centre gyvūnams įrengti šeši vidiniai baseinai, keturi – atviri, lauko. Didžiojo baseino tūris – net 280 m3. Paukščiams įrengtas specialus baseinas.
Naujajame centre planuojama per sezoną priimti iki 30–40 ruoniukų. Centras bus skirtas ne tik ruoniukams, bet ir jūriniams paukščiams. Edukacinę centro funkciją papildys speciali savarankiško pažinimo ekspozicija.
