3 balandžio, 2023

Lietuvos nacionaliniam muziejui padovanotas žymios archeologės R. Rimantienės archyvas

Rimutė Rimantienė Margiuose prie atkasamo židinio. Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus baigė tvarkyti pernai metų rudenį muziejui padovanotą Rimutės Jablonskytės-Rimantienės fondą. Šią svarbią dokumentų kolekciją muziejui padovanojo pati R. Rimantienė ir jos dukra Dovilė Svetikienė, taip sudarydamos galimybes visiems, besidomintiems šios archeologės moksline veikla, susipažinti su mažai kam iki šiol matyta medžiaga.

Fondą sudaro daugiau negu 300 bylų, kuriose gausu korespondencijos, knygų, straipsnių ir paskaitų rankraščių, fotografijų ir įvairių asmeninių dokumentų. Pasak muziejaus specialistų, perduoti dokumentai yra labai įvairūs, jie ne tik atspindi mokslinį R. Rimantienės kelią, bet ir leidžia pažinti ją kaip asmenybę.

„Daugiau negu trečdalį fondo sudaro laiškai, gauti iš draugų ar kitų Lietuvos bei užsienio archeologų. Išsaugotas gausus R. Rimantienės rankraštinis palikimas: Vilniaus universitete klausytų ir skaitytų paskaitų tekstai, archeologinių tyrimų užrašai sąsiuviniuose ir lapeliuose, disertacijų ir pranešimų konferencijoms bei simpoziumams tekstai, paskelbti ir neskelbti straipsniai, grožinių kūrinių vertimai, archeologinių radinių piešiniai, kasinėjimų situaciniai planai, brėžiniai”, – pasakoja muziejininkas archyvaras Valdas Selenis.

V. Selenis pastebėjimu, vienas įdomesnių į muziejų patekusių dokumentų yra R. Rimantienės du kartus gintas diplominis darbas, kurį pirmą kartą jį teko ginti nacių okupacijos metu, o dar kartą jau per antrąją sovietų okupaciją. Įdomūs ir sąsiuviniuose užrašyti atsiminimų rankraščiai, kurie Vilniaus dailės akademijos leidyklos yra išleisti atskira knyga „Aš iš dvidešimtojo amžiaus: pluoštas archeologės atsiminimų“.

Muziejui perduotas fondas nėra baigtinis. Dovilė Svetikienė planuoja laikui bėgant perduoti archyvui ir kitos medžiagos bei daugiau jos motinai rašytų laiškų. Pasak jos, daug išsamių ir įdomių pačios Rimutės Rimantienės rašytų laiškų yra išsisklaidę pas žmones. Žymiosios archeologės artimieji kartu su muziejumi ragina tokių laiškų turinčius žmones atsiliepti ir pasidalyti kopijomis arba originalais, kurie praturtintų esamą fondą.

Susipažinti su Rimutės Rimantienės fondo dokumentais galima Lietuvos nacionalinio muziejaus archyve. Norint apsilankyti moksliniais tikslais, būtina iš anksto susitarti. Informaciją apie Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvą ir jo lankymą galima rasti adresu https://lnm.lt/archyvas/.

Apie Rimutę Rimantienę

Rimutė Jablonskytė-Rimantienė yra viena žymiausių ir produktyviausių Lietuvos archeologių. Ji – akmens amžiaus tyrinėjimų mokyklos kūrėja, 12 monografijų (lietuvių, rusų, vokiečių ir anglų kalbomis) autorė. Lietuvoje ir užsienyje yra paskelbusi daugiau kaip 50 mokslinių ir daugiau kaip 20 mokslo populiarinamųjų straipsnių, Lietuvoje – daugiau kaip 100 enciklopedinių straipsnių. Ji ir Lietuvos archeologijos draugijos narė, Vokietijos archeologijos instituto narė korespondentė. Ilgus dešimtmečius trukusi jos aktyvi mokslo tiriamoji, edukacinė ir etninę kultūrą bei kultūros paveldą puoselėjanti veikla labai svarbi Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos kultūros sklaidai bei populiarinimui Lietuvoje ir užsienyje.

Teisininko ir istoriko Konstantino Jablonskio duktė ir kalbininko Jono Jablonskio vaikaitė Rimutė Jablonskytė gimė 1920 m. spalio 25 d. Kaune. 1938–1946 m. studijavo Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose, 1946 m. baigė Vilniaus universitetą. 1942–1960 m. dirbo Kauno valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Archeologijos skyriuje, 1945–1947 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete. 1960–1999 m. dirbo Lietuvos istorijos institute, 1972–1977 m. dėstė Vilniaus universitete. 1962 m. jai suteiktas istorijos mokslų daktaro laipsnis.

2020 m. R. Rimantienei, atšventusiai 100 metų jubiliejų, Lietuvos nacionalinio muziejaus siūlymu skirta Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą veiklą. 2019 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus Senojo arsenalo nuolatinė ekspozicija papildyta iki šiol veikiančia akmens amžiaus laikotarpiui skirta dviejų dalių paroda „Ar galima šnekėtis man su jais?“: vienoje iš jų pristatomas R. Rimantienės gyvenimas ir darbai, o kitoje – įstabiausi jos radiniai, prabylantys netikėtomis istorijomis ir atskleidžiantys, kaip kadaise, prieš tūkstančius metų, priešistorinis žmogus jautė pasaulį.


14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

13 kovo, 2025

2025 m. pavasarį Šiaulių kultūros centras pasitinka džiugiomis nuotaikomis. Nuo 2023 metų pradžios vykę Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namų […]

Rokiškio krašto muziejus
12 kovo, 2025

Lietuvos muziejuose apsilankė 5 940 180 žmonių. Tai 3 proc. daugiau nei 2023 m., kai sulaukta 5 757 057 lankytojų (2022 m. […]

12 kovo, 2025

Kovo 11 dieną Ėriškių kultūros centras kartu su renginio partneriais Vadoklių, Ramygalos, Krekenavos kultūros centrais, Upytės A. Belazaro pagrindine mokykla […]

11 kovo, 2025

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Lietuvos nacionalinis muziejus perėmė unikalius su Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija susijusius artefaktus. Juos muziejui […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

7 kovo, 2025

Penktadienį Vilniuje prasideda pavasario pradžią simbolizuojanti, tris dienas truksianti Kaziuko mugė. Kaip skelbia mugės organizatoriai, šių metų mugės tema – […]

7 kovo, 2025

Iškilmingame renginyje Vyriausybės rūmuose Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas ir kultūros ministras Šarūnas Birutis už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui įteikė […]

7 kovo, 2025

Per pastaruosius trejus metus Birštone augantis turistų srautas ir nuosekliai plėtojama apgyvendinimo, sveikatinimo bei kita turizmo infrastruktūra atnešė džiugių permainų […]

6 kovo, 2025

Prasidėjus kovui, Telšiuose vyko du įspūdingi renginiai, skirti Užgavėnėms – linksmybių kupina šventė Žemaičių kaimo muziejuje ir tarptautinė konferencija Žemaičių […]

4 kovo, 2025

Užgavėnės – tai viena smagiausių lietuviškų švenčių, kupina triukšmo, linksmybių ir, žinoma, gardžių blynų! Šią dieną reikia sočiai prisivalgyti, kad […]

4 kovo, 2025

2025 m. kovo 3 d. Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su režisieriumi, dailininku, autorinės juvelyrikos kūrėju Algirdu Mikučiu, […]

3 kovo, 2025

Šiandien startuoja Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo aptarnavimo skyriaus skaitymo skatinimo iniciatyva „Biblioteka arčiau vaikų“. Skaitymo džiaugsmas […]

3 kovo, 2025

Šiais metais Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo programai skirta per 6,1 mln. eurų. Už šias lėšas ketinama spartinti jau pradėtus […]

2 kovo, 2025

Ketvirtadienį prasidėjusios Knygų mugės metu apdovanoti 33-iojo Knygos meno konkurso nugalėtojai – knygų dailininkai, maketuotojai, iliustratoriai, leidėjai ir spaustuvininkai, praneša […]

1 kovo, 2025

Siekdama įamžinti šviesaus atminimo eseisto, poeto, dramaturgo ir publicisto Rolando Rastausko kūrybinį palikimą, Palangos miesto savivaldybė steigia rašytojo vardo literatūrinę […]

28 vasario, 2025

Kretingos muziejuje atidaryta išskirtinė paroda „Aksominis žingsnis“, pristatanti unikalų vyskupo Motiejaus Valančiaus asmeninį daiktą – jo batelį ir kojinę. Šie […]

27 vasario, 2025

Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vasario 27–kovo 2 dienomis vyksta didžiausia Baltijos šalių knygų ir muzikos šventė – Vilniaus […]

27 vasario, 2025

Privatūs meno kolekcionieriai Dominykas Šaudys ir Regina Šemiotaitė į Lietuvą parvežė neeilinį radinį – unikalų albumą su 292 B. H. […]

26 vasario, 2025

Odetos galerija švenčia pirmąjį gimtadienį. Galerijos įkūrėja, sertifikuota tradicinių amatų meistrė tautodailininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė džiaugiasi, kad jos namuose ilgai kaupti […]

Regionų naujienos