Lietuvos nacionalinis kultūros centras mini 80-metį ir kviečia į „Pokalbius prie Vilnelės“

Istorinėje Vilniaus vietoje – Bernardinų sode ant Vilnelės upės kranto – įsikūręs Lietuvos nacionalinis kultūros centras šiemet mini 80-ies metų sukaktį ir šia proga visuomenei pristato naują projektą  – tinklalaidžių ciklą „Pokalbiai prie Vilnelės“.

Balandžio 8 d. 15 val. į virtualius vandenis įsiliesiantis Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) tinklalaidžių ciklas prasidės istorine gaida. Pirmoji laida atskleis įdomią pastato istoriją, siekiančią net XVIII a., pasakos apie įstaigos priešistorę, susikūrimą, čia dirbusias asmenybes.

Kas antrą mėnesio ketvirtadienį tuo pačiu laiku – 15 val. – rengiamos tinklalaidės supažindins visuomenę ne tik su centro veikla, bet ir su ryškiausiais Lietuvos etninės kultūros ir mėgėjų meno reiškiniais, apžvelgs šių dienų aktualijas, kvies pasiklausyti įdomių pokalbių su žinomais kultūros žmonėmis. Tinklalaidės bus skirtos centro kuruojamoms kultūrinės veiklos sritims ir žanrams – dainų švenčių tradicijai, folklorui, papročiams, tautodailei, tautiniams kostiumams, teatrams, chorams, liaudiškos muzikos ir šokių kolektyvams, pučiamųjų instrumentų orkestrams ir kt. Jos suteiks unikalią galimybę pažinti šalies kultūrinį gyvenimą.

„Pokalbiai prie Vilnelės“ bus tiesiogiai transliuojami per LNKC socialinį tinklą „Facebook“.

Aštuonis dešimtmečius gyvuojantis centras, savo veiklą pradėjęs 1941 m. balandžio 8 d. kaip Liaudies kūrybos namai, gyvavo vos kelis mėnesius. Vėliau, po karo, ši institucija buvo atkurta ir skirtingais pavadinimais gyvuoja iki šiol. Nacionalinis statusas įstaigai suteiktas 2016 m. ir nuo tada ji – Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Ilgiau ar trumpiau čia dirbo nemažai Lietuvos kultūros ir meno visuomenei žinomų žmonių: poetai Justinas Marcinkevičius, Marija Kudarauskaitė, rašytojai Bronius Radzevičius ir Emilija Liegutė, kompozitoriai Vytautas Barkauskas, Algimantas Raudonikis, kraštotyrininkas Balys Buračas, politikas Romualdas Ozolas ir kiti. Per visus gyvavimo metus įstaigai vadovavo Vincas Adomėnas, Leonardas Galdikas, Napoleonas Nakas, Vytautas Jakelaitis, Salomonas Sverdiolas, Juozas Mikutavičius. Dabartinis direktorius – Saulius Liausa.

Nuo pat įkūrimo įstaiga rūpinosi nacionaline kultūra, dainų švenčių tradicijomis. Šiandien LNKC plėtoja etninę kultūrą ir mėgėjų meną, koordinuoja šalies kultūros centrų veiklą, skatina visuomenės kultūrinę ir kūrybinę raišką, mėgėjų meno meistriškumo augimą, skatina pažinti savo krašto istoriją, kultūrą, papročius, muzikos, šokio, tautodailės tradicijas, stebi ir saugo nematerialųjį kultūros paveldą.

Įstaigos specialistai rengia konferencijas, konkursus, parodas, leidžia žurnalą „Būdas“ ir kitus leidinius, vaizdo bei garso publikacijas, vykdo UNESCO globojamas programas, organizuoja šalies ir tarptautinius renginius, edukacijas, teikia metodinę paramą ir visokeriopai palaiko lietuvių bendruomenių užsienyje kultūros veiklą.

Per metus LNKC inicijuoja, rengia bei savivaldybėms padeda įgyvendinti arti 100 renginių – folkloro ir chorų festivalių, liaudiškų šokių konkursų, pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatų, teatrų švenčių, liaudies meno parodų.

Pabrėždamas tautinių kostiumų, kaip šalies ir tautos tapatybės išraiškos, svarbą, LNKC atkūrė, saugo ir įvairiais būdais pristato visuomenei unikalią XIX–XX a. pr. dėvėtų drabužių kolekciją, kurią sudaro per šimtą visų Lietuvos regionų – Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Klaipėdos krašto – kostiumų. Bendradarbiaujant su archeologijos specialistais sukurta ir baltų genčių kostiumų kolekcija. Įstaigos darbuotojai ne tik nuolat atnaujina kolekcijas, bet ir rūpinasi šių kostiumų gamyba Lietuvos savivaldybių mėgėjų meno kolektyvams.

Centras vykdo Lietuvos kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimosi programą: rengia kursus, seminarus bei mokymus, kurių metu keliama kultūros darbuotojų bei vadovų kompetencija vadybos ir tradicijų savitumo išsaugojimo srityse, siekiama užtikrinti efektyvų kultūros organizacijų valdymą bei skatinti kultūros sektoriaus plėtrą.    

Įstaigoje veikia profesionali garso įrašų studija (buvusi Vilniaus plokštelių studija), kurioje įrašinėja garsūs Lietuvos bei užsienio orkestrai, chorai, solistai.

LNKC yra Dainų švenčių būstinė. Čia telkiamos visos pastangos išsaugoti į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktą dainų ir šokių švenčių tradiciją. Jau beveik šimtmetį gyvuojanti, šimtus tūkstančių dalyvių ir žiūrovų įtraukianti Dainų šventė neabejotinai yra vienas įspūdingiausių nacionalinės kultūros reiškinių, stiprinančių šalies tapatybę ir garsinančių jos vardą pasaulyje.

Tautos kultūra yra kelias į visuomenės klestėjimą savo namuose ir tarptautinį pripažinimą bei bendravimą. Lietuvos nacionalinis kultūros centras tiki, kad laiko ir madų vėjai neišpūs mūsų kultūros pamatų, ir lietuviai, kaip kiekviena tauta, visuomet didžiuosis savo papročiais, dainų ir šokių turtingomis tradicijomis ir jas puoselės.