Lietuvos oro uostai apsukų nemažina: keliaujančių daugėja

Rugsėjį visuose Lietuvos oro uostuose pastebimas keleivių skaičiaus augimas, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Labiausiai padaugėjo keliaujančių iš Vilniaus oro uosto į Stokholmą, Taliną, Kijevą ir Oslą, iš Kauno – į Londoną ir Kopenhagą. Toliau stebina Palangos oro uostas, kuris pagal augimo tempą (61 proc.) – antras Europoje. Greičiau keleivių skaičius didėjo tik Oradėjos oro uoste Rumunijoje.

Iš Vilniaus reguliarūs skrydžiai vykdomi 55 kryptimis, žmonių susidomėjimo sulaukė ir nauji skrydžiai – šiemet tiesiogiai iš Vilniaus galima nuskristi į Birmingemą, Ciurichą, Nicą ir Lvovą Ukrainoje.

„Keleivių skaičiaus augimas pastebimas net 34 kryptyse iš Vilniaus oro uosto, planus ir lūkesčius pateisino ir nauji skrydžiai. Labiausiai padaugėjo skrendančių į Stokholmą, Taliną, Kijevą. Tai galima paaiškinti geru ir patogiu skrydžių grafiku, aktyviais oro linijų rinkodaros veiksmais“, – sakė Vilniaus oro uosto direktorius Artūras Stankevičius.

Vilniaus oro uostas jau aptarnavo daugiau kaip tris milijonus keleivių ir 15 procentų pagerino praėjusių metų rezultatus. Naujomis kryptimis (Birmingemas, Berlyno Šenefeldo oro uostas, Ciurichas, Nica ir Lvovas) keliavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.

Tarp geriausių „mažylių“

Palangos oro uostas parodė puikius trijų ketvirčių rezultatus, o rugsėjį aptarnavo 61 proc. daugiau keleivių nei pernai per tą patį laikotarpį. Labiausiai tai lėmė naujų krypčių populiarumas – skrydžiai pradėti vykdyti į Varšuvą, Kijevą, Minską ir du Londono oro uostus (Stanstedo ir Lutono). Būtent Londono Lutono oro uostas ir yra populiariausia keliaujančių iš Palangos kryptis.  

„Skaičiai rodo, kad visos naujos kryptys iš Palangos pateisino lūkesčius. Palangos oro uostas išlieka konkurencingas ir auga fantastiškais tempais. Rugsėjį aptarnavome beveik 10 tūkst. daugiau keleivių nei pernai tuo pačiu metu“, – pasakojo Palangos oro uosto direktorius Marius Gelžinis.

Palangos oro uostas priskiriamas mažiausių oro uostų (mažiau nei 5 mln. keleivių per metus) kategorijai, jo orlaivių kilimo ir tūpimo tako ilgis – 2300 m.

Tarptautinė oro uostų taryba („ACI Europe“) taip pat pranešė, kad Europoje keleivių skaičius auga, nes mažų sąnaudų avialinijos pasiūlo vis daugiau krypčių „Mažų sąnaudų oro linijos stabiliai auga, siūlo naujas kryptis, todėl labiausiai laimi maži ir vidutinio dydžio oro uostai“, – sakė „ACI Europe“ generalinis direktorius Olivier Jankovec.

Specialistas taip pat pabrėžė, kad iš penkių didžiausių Europos oro uostų gerais rezultatais gali pasigirti tik Amsterdamas. Londono Hytrou keleivių skaičius išliko stabilus, o Frankfurto, Paryžiaus ir Stambulo oro uostuose keleivių mažėjo.