Lietuvos pacientams – efektyvus kompensuojamas hepatito C gydymas
Liepos 28 d. pasaulyje ir Lietuvoje paminėta Pasaulinė hepatito diena. Manoma, kad mūsų šalyje yra apie 50-80 tūkst. sergančiųjų šia klastinga liga. Nuo 2015 m. spalio Lietuvos pacientams, sergantiems 1 genotipo lėtiniu hepatitu C, pradėjus kompensuoti gydymą naujos kartos vaistais be interferono, pasitvirtino, kad šio gydymo efektyvumas siekia beveik 100 proc. Todėl šiais metais praplėstos indikacijos ir efektyvų gydymą galės gauti dar daugiau pacientų.
VLK duomenimis, 2014 m. hepatito C gydymui išleista 3,7 mln. eurų; 2015 m. – 8,6 mln. Vien per šių metų pirmus tris mėnesius vaistų kompensavimui skirta 8,2 mln. eurų.
Sveikatos apsaugos viceministro Valentin Gavrilov teigimu, įtraukiant naujos kartos vaistus į šalies vaistų kompensavimo sistemą pirmą kartą pavyko pasiekti susitarimą, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamas tik efektyvus gydymas.
„Tai kol kas precedento neturintis susitarimas tarp vaistų gamintojų ir valdžios institucijų. PSDF biudžeto lėšomis yra kompensuojamas tik efektyvus pacientų gydymas naujos kartos vaistais, t.y. jei pacientui gydymas buvo neveiksmingas, tai gamintojas į PSDF biudžetą grąžins visas lėšas, kurios buvo skirtos konkretaus paciento gydymui. Tad atsakomybė už gydymą tenka visiems: pacientui (jis turi laikytis gydymo rekomendacijų, nenutraukti gydymo ir savarankiškai jo nekoreguoti), gydytojai turi motyvuoti pacientą, stebėti jį, o farmacinė įmonė, pasirašydama tokį susitarimą, patvirtina, jog neabejoja savo vaistų efektyvumu”, – sako viceministras Valentin Gavrilov.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Gastroenterologijos klinikos vadovo prof. Limo Kupčinsko, hepatito C gydyme per pastaruosius dvejus metus įvyko esminis perversmas ir net revoliucija. „Pasaulio mokslininkų, gydytojų ir molekulinių biologų pastangomis buvo surastas efektyvus, beveik 100 proc. efektyvumą siekiantis lėtinio hepatito C gydymas. Gydant Lietuvoje labiausiai paplitusį 1 genotipo lėtinį hepatitą C senos kartos vaistais, duodančiais labai daug nepageidaujamų reakcijų, geriausiu atveju, pavykdavo išgydyti 40 proc. pacientų. Su naujos kartos vaistais galime išgydyti 99 proc. pacientų ir naujos kartos vaistai beveik nesukelia nepageidaujamų reakcijų. Džiaugiamės, kad dar šiais metais galėsime gydyti jau ir sergančius lėtiniu hepatitu C su 2 fibrozės laipsniu“, – sako prof. Kupčinskas.
Visoje Lietuvoje Ligonių kasų kompensuojamais vaistais išgydyta jau daugiau kaip 250 ligonių, o dar daugiau nei 70 ligonių išgydyta vardinės programos metu. Pasveikimas siekia 99-100 proc.
Pasak VUL Santariškių Klinikų Gastroenterologijos Centro direktoriaus prof. Jono Valantino, kurį laiką mūsų šalyje medikai turėjo labai ribotas gydymo galimybes. „Prieš gerus 5-7 metus ėmėme pastebėti didelius srautus vyresnio amžiaus žmonių. Jiems diagnozuodavome rimtus kepenų pažeidimus: fibrozę, cirozeę. Jie hepatitu C užsikrėtė prieš daugiau nei 20 metų. Liga lėtai vystėsi kelis dešimtmečius, daugelis jokių akivaizdžių sveikatos pokyčių nejautė ir nugyveno su šiuo virusu nemažai metų. Tačiau esant fibrozei ar jau cirozei būtina gauti gydymą, kad sustabdyti ligos progresavimą. Priešingu atveju, tenka planuoti kepenų transplantacijos operacijas“, – kalbėjo prof. Jonas Valantinas.
Užsikrėtus virusiniu hepatitu C, apie 25 proc. ligonių per 20-25 metus gali išsivystyti kepenų cirozė, apie 5 proc. – kepenų vėžys. Lietuvoje beveik 70 proc. sudaro 1 genotipo hepatito C virusas, 2 ir 3 genotipo virusas – apie 30 proc.
Prof. Jonas Valantinas pabrėžia, kad turint tokį efektyvų ginklą ir galint padėti visiems gydymo reikalingiems pacientams, labai svarbu, kad klastingas, praktiškai besimptomis susirgimas būtų diagnozuotas. Todėl specialistai ragina pasikalbėti su šeimos gydytoju apie asmeninę riziką būti hepatito C nešiotoju. Nemokami tyrimai dėl virusinių hepatitų atliekami tada, kai juos paskiria gydytojai specialistai (paprastai infekcinių ligų gydytojai ar gydytojai gastroenterologai; siuntimą į gydytojo specialisto konsultaciją išduoda šeimos gydytojas). Jeigu pacientas pageidauja tyrimų, o gydytojas specialistas, įvertinęs paciento būklę ir kitas aplinkybes, nenustato indikacijų, kad tyrimas (ar tyrimai) dėl virusinio hepatito turi būti atlikti, tokiais atvejais už tyrimus turi sumokėti pats pacientas.
Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl hepatito C?
1. Jei buvo perpiltas kraujas / kraujo produktai iki 1993 m.
2. Jei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat Cezario pjūvis) arba invazinės procedūros
3. Jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentai ALT, AST rodikliai
4. Hemodializuojamiems pacientams
5. Sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis
6. Organų, audinių, kraujo ir komponentų donorams
7. Asmenims po organų transplantacijos
8. Medicinos įstaigų darbuotojams
9. Vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu C
10. Jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C
11. Nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus
12. Buvusiems įkalinimo įstaigose
13. Turėjusiems daug lytinių partnerių (daugiau nei 1 per 12 mėn.)
14. Infekuotiems ŽIV