Lietuvos pieno sektoriuje ne tik juodi atspalviai
Nors pasaulio ir ES pieno rinkoje kol kas optimistinėmis ateities prognozėmis nesišvaistoma, Lietuva stengiasi nenuleisti rankų – ji yra viena ES šalių, kurioje šiemet pieno gamyba išaugo 3 proc. VšĮ „Pieno tyrimai“ surengtame Pieno tarybos posėdyje buvo aptartos ne tik rinkos tendencijos, bet ir pristatyti Pieno supirkimo taisyklių pakeitimai, superkamo pieno mėginių tapatumo kontrolės programos rezultatai ir aptarti kiti aktualūs klausimai.
Ekspertai situaciją pasaulinėje pieno rinkoje piešia pilkomis spalvomis: trijų paskutinių pasaulinės pieno produktų prekybos aukcionų kainų indekso pokyčiai kol kas neprognozuoja kainų kilimo, lūžis galbūt galėtų įvykti nebent rugpjūčio mėnesį. Eksporto apyvartai didžiausią įtaką padarė Kinijos ir Rusijos nenoras pirkti pieno produktus. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkai konstatuoja, kad nors ES pieno produktų eksporto-importo apimtys sumažėjo, tačiau pieno gamyba iš principo lieka pastovi. Deja, pieno supirkimo kainos visose ES šalyse nerodo tendencijų augti.
Situacija pieno sektoriuje niekada nepasižymėjo stabilumu, ji nuolat banguoja – tai jau nieko nebestebina ir visiems šios rinkos dalyviams būtina su tuo susitaikyti. Mūsų šalis nuo 2009 metų jau patyrė šešis pieno supirkimo kainų lūžius. Skirtumas tarp Lietuvos ir ES žaliavinio pieno supirkimo kainos vidurkio šiuo metu sudaro net 43 proc. Tačiau Lietuva išlieka viena ES šalių, kurioje, nepaisant visko, šiemet per tris mėnesius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pieno gamyba išaugo 3 proc. Tačiau žaliavinio pieno importas taip pat lieka aktyvus – į Lietuvą tebeplaukia estiškas ir latviškas pienas.
Nepaisant Rusijos embargo, Lietuvos pieno produktų eksportas 2013 ir 2014 m. skiriasi nedaug – kritimas tesudaro tik 3 proc. Vidaus rinkoje sumažėjo ir didmeninės, ir mažmeninės pieno produktų kainos. Tačiau statistika rodo, kad praėjusiais metais šalyje 13 proc. išaugo importinių pieno produktų kiekiai. „Pieno produktų kainos vidaus rinkoje neaugs. Matome, kad vartotojų tolerancija mažėja, didėja importo dalis, pakėlę kainas prarastume vidaus rinką“, – pastebėjo AB „Rokiškio sūris vadovas Dalius Trumpa.
Pieno tarybos nariams taip pat buvo pristatyti Pieno supirkimo taisyklių pakeitimai, susiję su pieno gamybos kvotų panaikinimu. „Žmonės nuogąstavo, kad panaikinus pieno kvotas, nebežinosime, kiek jo pagaminta. Siekiame, kad situacija išliktų kontroliuojama – kol turime galimybę sieti pieno kiekius su parama, tol bus tvarka“, – sakė Pieno tarybos pirmininkas, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis. Nesikeis nei pieno pardavimo tiesiogiai vartoti taisyklės, nei reikalavimai pieno gamintojams, išliks reikalavimas tvarkyti pieno apskaitą. Kaip ir anksčiau, gamintojas parduoti perdirbti ar atiduoti tiesiogiai vartoti galės tik jo vardu registruotų pieninių karvių pieną ar pieno produktus. Naujovė bus tik ta, kad dabar gamintojai turės patys pateikti ataskaitą apie parduoto pieno kiekį.
Pristatydamas trečius metus vykdomą superkamo pieno mėginių tapatumo kontrolės programą, VšĮ „Pieno tyrimai“ dr. Saulius Savickis pastebėjo, kad superkamo pieno kokybė Lietuvoje gerėja. Pernai mikrobiologinių tyrimų projekte dalyvavo 109 pieno gamintojai iš 33 ūkių, auginantys 6500 karvių ir parduodantys pieną 25 supirkimo įmonėms. Atlikta 41 654 pieno mėginių tyrimų. Nustatyta, kad tik 173 iš jų buvo netipiniai – 2013 metais tokių mėginių buvo nustatyta kelis kartus daugiau. Šiemet „Pieno tyrimai“ ruošiasi įsigyti naujos kartos prietaisą, kuris vienu tyrimu ieškos net keturių ligų sukėlėjų, kartu ištirs ir jautrumą antibiotikams, o tai padės pritaikyti gyvuliui efektyvesnį gydymą.
Pieno taryboje buvo aptartas ir skirtingų bazinių pieno sudėties rodiklių dydžio įvertinimo, žalio pieno supirkimo kainų, pieno baltymingumo klausimas. „Esant situacijai, kai Lietuvoje taip nukritę žaliavinio pieno supirkimo kainos, labai svarbu nedaryti drastiškų pokyčių, būtina ieškoti išeičių ir pasiūlymų, kaip pieno gamintojus paskatinti gaminti kuo didesnės vertės, baltymingesnį pieną“, – žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės siūlymai rado atgarsį ir Pieno tarybos posėdyje.
