Lietuvos Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra jau 15 metų rūpinasi pavojingomis atliekomis
2001 m. liepos 20 d. įsteigta valstybės įmonė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra (RATA). Organizacijos paskirtis – pagal visus branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimus tvarkyti jai perduotas radioaktyviąsias atliekas.
Pramonėje, medicinoje ir mokslinėje veikloje susidaro įvairios atliekos, kurių dalis yra radioaktyvios. Tokios medžiagos skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę, dar vadinamą radiacija – radioaktyvius spindulius tokios atliekos skleidžia tol, kol suskyla jose esantys radionuklidai. Skilimo procesas, priklausomai nuo radionuklidų sudėties, gali užtrukti nuo kelių dienų iki šimtmečių. Pagal dabartinius reikalavimus radioaktyviosios atliekos turi būti kruopščiai rūšiuojamos, pakuojamos ir dedamos į galutinio sutvarkymo įrenginius – radioaktyviųjų atliekų atliekynus, kuriuose jos bus patikimai izoliuotos tol, kol jų aktyvumas natūraliai sumažės ir jos taps nebepavojingos.
RATA renka, apdoroja, saugo ir perduoda į Ignalinos atominės elektrinės (Ignalinos AE) saugyklas radioaktyviomis medžiagomis užterštus prietaisus bei nebenaudojamus įrenginius, kuriuose yra radiaciją spinduliuojančių detalių. Agentūros specialistai renka ir tvarko jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, nukenksmina radionuklidais užterštus su branduoline energetika nesusijusius objektus, žemę ir pastatus, taip pat transportuoja radioaktyviąsias atliekas bei jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, šalina radiologinių avarijų pasekmes, likviduodami radioaktyviųjų medžiagų sukeltą taršą.
Per 15 RATA veiklos metų surinkta 14 134 vnt. uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių bei 260 vnt. nelegalių radioaktyviųjų šaltinių (tai sudaro 8,3 m3 sutvarkytų atliekų). Taip pat sutvarkyta apie 3,7 m3 kietųjų radioaktyviųjų atliekų, apie 1,32 m3 užteršto metalo laužo. Radioaktyviosios atliekos iš įvairių pramonės įmonių, mokslo bei medicinos įstaigų vadinamos smulkiųjų darytojų radioaktyviosiomis atliekomis, Lietuvoje tokių atliekų per metus susidaro ne daugiau nei 1 m3.
Kaip ir kiekvienoje branduolinės energetikos valstybėje, taip ir Lietuvoje yra susikaupę panaudoto branduolinio kuro bei kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų. Tai pačios pavojingiausios atliekos, mat turi praeiti šimtmečiai, kad panaudoto branduolinio kuro spinduliuojama radiacija nebekeltų pavojaus. Nuo 1983-iųjų, kai pradėjo veikti Ignalinos AE iki tada, kol bus ji galutinai sustabdyta išmontuota, susidarys apie 2500 tonų panaudoto branduolinio kuro. Šiuo metu jis yra saugomas specialiuose konteineriuose Ignalinos AE saugyklose.
RATA tiria kaip galima būtų galutinai sutvarkyti panaudotą branduolinį kurą bei kitas radioaktyviąsias atliekas. Vyriausybės patvirtintoje Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programoje numatyta atlikti tyrimus, padėsiančius pritaikyti pažangiausias technologijas radioaktyviosioms atliekoms Lietuvoje tvarkyti. Šiuo metu pripažįstama, kad vienintelis aplinkos atžvilgiu darnus ir saugus sprendimas – panaudotą branduolinį kurą ir kitas ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas laidoti žemės gelmėse. RATA analizuoja galimybes įrengti tokio tipo giluminį atliekyną Lietuvoje, todėl jos specialistai dalyvauja tarptautinėse programose bei nagrinėja geriausius pasaulinės praktikos pavyzdžius.
Dar viena RATA funkcija – tikrinti Ignalinos AE uždarymo procesuose naudojamas trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų pakuotes. Vertinama, ar taip supakuotos radioaktyviosios atliekos galės būti saugiai laikomos paviršiniuose atliekynuose. Nuo 2016 metų organizacija prižiūri Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo planavimą bei techninių projektų vykdymą. Planuojama atlikti minėtų procesų analizę bei pateikti pasiūlymus, kaip juos galima būtų patobulinti, kad Ignalinos AE eksploatacijos stabdymas įvyktų kuo efektyviau.
RATA taip pat prižiūri jau nebeveikiančią Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą, įrengtą 1963 metais maždaug 40 km nuo Vilniaus esančiame Bartkuškio miške, Širvintų rajone. Radioaktyviosios atliekos čia buvo vežamos iki pat 1989 metų, kai ji buvo uždaryta – per tą laiką joje susikaupė apie 120 m3 radioaktyviųjų atliekų. RATA rūpinasi šiuo objektu – užtikrina fizinę apsaugą bei vykdo aplinkos monitoringą, t.y. stebi ir vertina saugyklos apylinkių dirvožemio, vandens ir augmenijos sudėtį. Pastarųjų metų stebėjimai rodo, kad radionuklidai iš saugyklos teritorijos nepatenka į aplinką ir negali nulemti papildomos gyventojų apšvitos. Maišiagalos saugyklos stebėjimų rezultatų ataskaitos kas ketvirtį skelbiamos RATA interneto svetainėje www.rata.lt
Taip jau susiklostė, kad žmogui gaminant naudingus ir reikalingus produktus visada susidaro tam tikras kiekis niekam nereikalingų atliekų, tarp kurių yra ir radioaktyviųjų. Naudodami elektros energiją bei įvairius technologinius pasiekimus medicinoje bei kitose srityse, kartais to net neįtardami, prisidedame ir prie pavojingų atliekų susidarymo. RATA dirba, kad ateities kartos nepaveldėtų naštos tvarkyti radioaktyviąsias atliekas, o žmonės ir gamta būtų apsaugoti nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.
