14 gegužės, 2015
Kultūros ministerijos informacija

Lietuvos regionų atstovai: ES struktūriniai fondai regionuose taps paklausiomis kultūros paslaugomis

„Regionų kultūros bendruomenė ypač pozityviai įvertina pirmą kartą Kultūros ministerijai suteiktą sprendimo galią, kaip struktūrinių fondų lėšos turi būti naudojamos regionų kultūros infrastruktūrai gerinti. Pirmą kartą aiškiai ir konkrečiai įvardintas būsimų investicijų tikslas – kultūros paslaugų, veiklos pokytis, o ne faktas, kad kultūros infrastruktūrą būtina modernizuoti, nes ji moraliai pasenusi”, – sako asociacijos “Lietuvos kultūros kolegija” kanclerė Vilma Griškevičienė. Savivaldybių kultūros administratorius vienijančios asociacijos vadovės V.Griškevičienės teigimu, pirmą kartą kultūrai skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos yra ypač laukiamos regionuose.

„Ši žinia apie kultūrai skiriamas lėšas paveikė visas kultūrines bendruomenes ir įgalino iš esmės įsivertinti ne tik situaciją, bet ir pokyčio kriterijus, kurie  iš esmės pirmiausia pakeis gyvenamąją aplinką, įpareigos kultūros specialistus  teikti aukštos kokybės ir į visas gyventojų grupes orientuotas kultūros paslaugas. Kultūros ministerijai pateiktos nulinės paraiškos leido įvertinti Lietuvos regionų  lūkesčius ir situaciją, o rinkodaros priemonės – įsivardinti  galimybes ir atsakomybę už būsimus pokyčius”, – sako V. Griškevičienė.

Lietuvos savivaldybių kultūros administratoriams atstovaujanti V.Griškevičienė džiaugiasi, kad Kultūros ministerijos vadovybė akcentuoja, perima ir perkelia į kultūros politiką pasikeitusį, pozityvų ES šalių požiūrį į kultūros sektorių, kaip socialinės ir ekonominės gerovės instrumentą, kuris neša pelną.

„Patirtis rodo, kad kultūra skatina ne tik skaitmeninę plėtrą ir sudaro sąlygas jaunus žmones įtraukti į darbo rinką. Kūrybinis sektorius gali prisidėti, kad inovatyvios idėjos taptų paklausiomis paslaugomis ir produktais, palankios sąlygos įgyti kultūrinių ir meninių patirčių skatina vaikų ir jaunimo kūrybiškumą. Kultūra turi įtakos socialinių problemų sprendimui, ji pozityviai reiškiasi nusikaltimų prevencijos, aplinkosaugos, sveikatos ir kt. srityse”, – sako V. Griškevičienė.

Kad ES fondų lėšos kaip investicijos lemia regiono patrauklumą, teigia ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos vadovas Gintaras Abaravičius.

„2014 m. pabaigoje TINP direkcija pateikė naujausią paraišką ES finansavimui gauti. Gavus finansavimą šiam darbų etapui, tikimasi restauruoti ir visuomenės poreikiams pritaikyti tris ūkinės dvaro sodybos dalies pastatus: spirito varyklą, karvides ir kalvę bei peizažinio parko gale esantį keltininko namelį, pabaigti lankytojų apskaitos ir srautų valdymo sistemos įrengimą. Taip pat planuojama rūmuose įrengti ilgalaikę dvaro estetikos ekspoziciją įsigyjant vertingus XVIII-XIX a. Europos taikomosios dailės kūrinius, baldus. Projekto įgyvendinimui tikimasi gauti 5 mln. eurų finansavimą”, – sako G. Abaravičius.

Pasak jo, šiuo naujausiu projektu TINP direkcija siekia paruošti šį nacionalinės reikšmės objektą didėjančiam Lietuvos ir užsienio lankytojų srautui, užtikrinant teikiamų paslaugų įvairovę ir kompleksiškumą, mažinant turizmo sezoniškumą.

„Bus sukurtas stiprus ir reprezentatyvus Lietuvos regioninis kultūros centras, kuris svariai papildys Trakų istorinio nacionalinio parko bei Trakų miesto turizmo infrastruktūrą. Naujos erdvės bei įranga leis ne tik išplėsti dabar teikiamas, bet ir pasiūlyti daugiau ir įvairesnių paslaugų, praktinių užsiėmimų, kurių metu lankytojai galės pasisemti istorijos, parkų meno, dvarų gyvenimo tradicijų žinių bei kitokių įspūdžių ir informacijos, susijusios su dvarų sodybų naudojimu ir tvarkymu”, – teigia G.Abaravičius.

Birželio mėnesį planuojamas kultūros ministro Šarūno Biručio ir asociacijos „Lietuvos kultūros kolegija” narių susitikimas, kurio metu bus aptariama ES struktūrinių fondų įtaka kultūros sektoriui ir bendruomenių aktyvinimui, kultūros politikos kryptys regionams. Rugsėjo mėnesio pabaigoje ministras kvies į Kultūros ministeriją visus Lietuvos merus aptarti savivaldybių vaidmens kultūros priemonėmis stiprinant šalies imunitetą ir užtikrinant darnų vystymąsi.

„Pirmą kartą Kultūros ministerija turi sprendimo galią, kaip struktūrinių fondų lėšos turi būti panaudojamos kultūros infrastruktūrai gerinti. ES struktūrinės paramos planavimo 2014-2020 m. laikotarpiu bus užtikrintas konsoliduotas, sisteminis požiūris tiek į nacionalinės, valstybinės reikšmės, tiek į regioninės reikšmės kultūros objektų ir infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą, siekiant teikti įvairias, aukštos kokybės ir į visas gyventojų grupes orientuotas kultūros paslaugas“, – sako kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Pasak jo, ankstesniais programavimo laikotarpiais tiesioginės ES struktūrinės paramos investicijos į kultūros sektorių nebuvo nukreiptos, todėl kultūros institucijos galėjo dalyvauti paramos konkursuose tik atitikdamos kitų sektorių plėtros strategijas.

„Todėl buvo neišnaudojamas sektoriaus potencialas, prisidedant prie visuomenės integracijos ir sanglaudos tikslų pasiekimo, kultūros sritis neteko konkurencingumo ir negalėjo sukaupti išteklių ir iš esmės atsinaujinti“, – sako Š.Birutis.

Pasak ministro, šiandien kultūros sektorius Lietuvoje sukuria iki 6 proc. BVP ir šio sektoriaus perspektyvos yra itin didelės.

„Į kultūros sektorių, kaip socialinės ir ekonominės gerovės instrumentą, šiandien atsigręžia visos ES šalys, nes, skirtingai nei kiti sektoriai, krizės metu kultūra neša pelną“, – teigė Š.Birutis.

Ministro teigimu, 2014-2020 m. ES investicijos į Lietuvos kultūros infrastruktūrą suteiks galimybę ne tik sukurti naujus objektus, bet ir pabaigti seniai pradėtus darbus Lietuvos kultūros paveldo objektuose, teatruose ir kt.

„Šiandien esame tokioje situacijoje, kad ES investicijos  suteikia galimybę pradėti naujus ir pabaigti pradėtus darbus, nes kol kas vieniems mums tai padaryti sudėtinga“, – sako Š.Birutis.

Kultūros ministerija 2014-2020 m. dalyvauja 8 iš 11 ES paramos Veiksmų programos prioritetų įgyvendinime, bendradarbiaudama su kitomis ministerijomis (ŪM, ŠMM, VRM, SM, SADM ir kt.), ir tiesiogiai įgyvendina du konkrečius Veiksmų programos uždavinius: kultūros paveldo aktualizavimas (5 investicinis prioritetas) ir kultūros infrastruktūros modernizavimas, prisidedant prie miestų plėtros ir tikslinių teritorijų konkurencingumo (7 prioritetas).


18 balandžio, 2025

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.), artėjant tradiciniam festivaliui „Tulpių žydėjimo šventė“, žiedus išskleidė ir saulei […]

16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
15 balandžio, 2025

Šių metų Maironio premijos laureate išrinkta poetė, vertėja ir literatūros kritikė Erika Drungytė. Šį pripažinimą autorei pelnė praėjusiais metais jos […]

15 balandžio, 2025

Artėjant Velykoms atnaujinta ikoniškoji Vilniaus senamiesčio skulptūra „Kiaušinis”. Simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris […]

15 balandžio, 2025

Balandžio 15-ąją Telšių miesto širdyje – prie katedros – nuaidėjo šiluma, muzika ir nuoširdi bendrystė. Telšių kultūros centras kvietė visus […]

Donato Vaičiulio nuotr.
14 balandžio, 2025

Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje, greta Parko gatvės, ant vieno iš tiltelių turėklo paslaptingai atsirado skautiška fetra (skautiška skrybėle). Kas po […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

11 balandžio, 2025

Lietuva pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui – […]

Veliuonos piliavietė / KPD nuotr.
3 balandžio, 2025

2024 metais Hagos konvencijos simboliu – ,,Mėlynuoju skydu“ (Blue Shield) – Lietuvoje buvo paženklinti 254 išskirtinę kultūrinę vertę turintys objektai: […]

31 kovo, 2025

Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti […]

30 kovo, 2025

Pavasaris – naujų pradžių metas, o Lietuvos mėgėjų teatrams tai ir svarbaus metų įvykio laikas: šeštadienį didžiausioje mėgėjų teatrų šventėje […]

29 kovo, 2025

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus […]

19 kovo, 2025

Trečiadienį Vilniaus rotušėje skambėjo melodingi kanklių garsai, kvepėjo vašku marginti margučiai, o scenoje pasakojamos istorijos tarsi susiejo praeitį ir dabartį […]

19 kovo, 2025

Vilniuje ant Tauro kalno įsikursianti viena svarbiausių valstybės koncertinių įstaigų nuo šiol vadinsis savo istoriniu pavadinimu: Nacionalinė koncertų salė – […]

18 kovo, 2025

Šiandien Panevėžio miesto kultūrinį peizažą papildė naujas meninis akcentas – skulptūra „Panevėžiškis raktininkas“. Ji iškilmingai atidengta prie seniausio miesto pastato […]

17 kovo, 2025

Kovo 11–14 dienomis Telšių rajono delegacija, gavusi kvietimą iš Gedolah Ateres Shlomo Ješivų tinklo – Telz Ješivos vyriausiojo Rabino Sholem […]

16 kovo, 2025

Spaudos draudimas ir knygnešystė – reikšmingas mūsų istorijos epizodas, neturintis analogų kitose šalyse. Savo samprotavimus apie šį fenomeną pradėsiu nuo […]

14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

13 kovo, 2025

2025 m. pavasarį Šiaulių kultūros centras pasitinka džiugiomis nuotaikomis. Nuo 2023 metų pradžios vykę Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namų […]

Regionų naujienos