Lietuvos studentų savijauta – po didinamuoju stiklu: vyksta plataus masto tyrimas

Karantino metu itin suaktyvėjęs technologijų naudojimas daro įtaką psichinei sveikatai. COVID-19 Kinijos studija parodė, jog moteriška lytis, studento statusas, atitinkami fiziniai simptomai ir, subjektyviu asmens požiūriu, prasta jo bendra sveikata buvo reikšmingai susiję su stipriau patiriamu stresu, nerimu ir depresija. Nustatyta, jog trys įpročiai – internetas, alkoholis ir rūkymas – krizės metu didina narkotikų vartojimo ir priklausomybės nuo interneto riziką. Pandemijos poveikis psichinei sveikatai tiriamas ir Lietuvoje: tyrimą inicijuoja trys didieji universitetai, kviesdami aktyviai dalyvauti visus Lietuvos studentus.

Moksliniais tyrimais grįstų įžvalgų reikia kaip oro

Šiuo metu neužtenka mokslinių tyrimų apie tai, kokių ilgalaikių padarinių pandemija sukels žmonių psichinei sveikatai. „Norime kiek įmanoma objektyviau įvertinti streso ir kitų psichikos sveikatą neigiamai veikiančių veiksnių paplitimą tarp studentų, – sako LSMU Neuromokslų institute dirbantis klinikinis psichologas, COST (angl. European Cooperation in Science and Technology) veiklos CA16207 „Europos probleminio interneto naudojimo tinklas“ atstovas, „Skaitmeninės etikos centro“ ekspertas Julius Burkauskas. – Krizė reikalauja keisti įpročius, elgesį ir užkrauna didelę psichologinę naštą daugeliui, taigi rekomendacijas, kaip tokiu laikotarpiu sau padėti ir į kokius elgesio ar savijautos pokyčius atkreipti dėmesį itin svarbu pagrįsti moksliniais tyrimais ir įžvalgomis“.

J. Burkausko teigimu, probleminis interneto naudojimas sulaukia vis daugiau mokslininkų ir visuomenės dėmesio ir yra ypač aktualus šiandienos įvykių kontekste. Kadangi skirtingose šalyse reakcija į pandemiją skiriasi, situaciją būtina tirti visur atskirai. Juolab, kad ekstremali situacija dėl COVID-19 tebesitęsia ir jos eiga sunkiai prognozuojama.

Todėl trys universitetai – Lietuvos sveikatos mokslų, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo – visus Lietuvos studentus kviečia dalyvauti moksliniame tyrime „Lietuvos studentų gyvenimo kokybės rodikliai: probleminio interneto naudojimo ypatumai ir neuropsichologinis profilis“. Tyrimo duomenys padės aiškiau suvokti Lietuvos studentų psichinės sveikatos būklę ir neįprastos situacijos valdymo būdus bei suteiks vertingų įžvalgų, kurie įprasto elgesio pokyčiai yra trumpalaikiai, o kurie veda į ilgalaikius ir, tikėtina, žalingus pokyčius. Tyrimo atlikimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba, kviečiami visų aukštųjų mokyklų studentai.

Kiekviena nuomonė – labai svarbi: paraginkite studentus

„Nežinomybė ir pokyčiai pandemijos metu akademinėje srityje studentams potencialiai kelia stipresnį psichologinį spaudimą, mat paskaitos persikėlė į virtualią erdvę, praktiniai laboratoriniai darbai tapo teoriniais užsiėmimais, o neaiškumas dėl tolimesnio mokymo proceso organizavimo – išliko. Taigi siekiame ištirti Lietuvos studentų interneto vartojimo įpročius studijų metu pandemijos situacijoje bei rasti sąsajas tarp technologijų naudojimo didėjimo ir siekio palengvinti krizės metu kylantį stresą, nerimą, mažinti psichologinę įtampą“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Neurobiologijos ir biofizikos katedros neurobiologė Dovilė Šimkutė. 

Mokslininkė ragina visus, kurie savo aplinkoje turi studentų, pasidalinti su jais šiuo kvietimu – tai būtų itin svarbu tyrimui.

Dauguma žmonių veiklas internete geba puikiai pritaikyti prie savo poreikių ir nesusiduria su jokiomis neigiamomis pasekmėmis. Visgi, dalis interneto vartotojų priklauso lengviau pažeidžiamų asmenų grupei, kurių rizika išsivystyti probleminiams vartojimo įpročiams yra kur kas didesnė.

Neurobiologės pastebėjimu, krizės metu žmogaus veikla ima priklausyti nuo situacijos. Netikėti socialiniai ir ekonominiai nuosmukiai iššaukia daugybę įvairių psichologinių būsenų – liūdesį, nerimą, baimę, pyktį, vengimą, sielvartą, bejėgiškumą, vienišumą, sumišimą ir nervingumą, jaučiamas sąstingis, gali pasireikšti nemiga, kurią lemia nerimas. 

Taigi ir internete praleidžiamas laikas, kuris kai kuriems tampa būdu įveikti krizę, gali suformuoti naujus įpročius, kurių ilgainiui bus sunku atsisakyti.

Aktyvumo bumas žaidimų, pornografijos ir socialinių tinklų industrijos platformose 

Mokslininkė D. Šimkutė pamini išaugusius žaidimų, televizijos, socialinių tinklų vartotojų srautus ir cituoja „New York Times“ analizę, kuri teigia, jog pandemijos metu vien Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV), tokiose platformose kaip „Facebook“, „Netflix“ ir „YouTube“ vartotojų išaugo atitinkamai 27 proc., 16 proc. ir 15 proc., aktyvumas internetinių žaidimų platformose padidėjo 75 proc., o pornografijos žiūrėjimas per mėnesį 27 šalyse išaugo nuo 4 iki 24 proc.

„Turint omenyje, jog atitinkamos industrijos nesnaudžia – žaidimų, lošimo ar pornografijos pramonė deda daugiau pastangų kurdamos reklamines strategijas, skatinančias praleisti daugiau laiko jų platformose – pandemijos metu probleminio interneto vartojimo rizika gerokai išauga“, – sako D. Šimkutė.

Vilniaus universitetas taip pat vykdo eksperimentinį Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą tyrimą „Probleminio interneto vartojimo poveikis galvos smegenų elektriniam aktyvumui“. Jame kviečiami dalyvauti visi 18 – 30 metų asmenys, kuriems įdomi tyrimo tema ir smalsu, kaip vyksta moksliniai tyrimai.

Kas yra probleminis interneto naudojimas (PIN). Probleminis interneto naudojimas (PIN) apibūdinamas kaip perteklinis laikas, praleidžiamas virtualioje aplinkoje ir neigiamai veikiantis asmens psichinę ir fizinę sveikatą. Naudotojas jaučia nekontroliuojamą poreikį būti prisijungus, internete praleidžiama gerokai daugiau laiko, nei buvo planuota, neturint prieigos prie interneto kyla nerimas ar net agresija. PIN lemia neigiamus pokyčius įvairiose srityse – asmeniniame, šeimyniniame, socialiniame ir profesiniame gyvenime.