Lietuvos visuomenė nepritartų vienos lyties asmenų partnerystės ir santuokos įteisinimui, rodo apklausa

Lietuvos gyventojai laikosi tradicinio požiūrio į santuoką ir partnerystę ir kategoriškai nepritaria vienos lyties asmenų partnerystės ar santuokos įteisinimui, rodo reprezentatyvi sociologinė apklausa.

Remiantis tyrimu, kurį 2014 m. lapkritį Lietuvos notarų rūmų užsakymu atliko bendrovė RAIT, paklausti, kaip vertina siūlymus, kad Lietuvoje galima būtų galima užregistruoti tos pačios lyties asmenų (sugyventinių) partnerystę, neigiamai arba greičiau neigiamai atsakė 79 proc. apklaustųjų. Patenkinamai tokius siūlymus vertino 5 proc., teigiamai arba greičiau teigiamai įvertino 10 proc., 6 proc. į klausimą negalėjo atsakyti. Palyginti su analogiška apklausa 2013 metų lapkritį, kurią atliko kita sociologinė bendrovė – „Vilmorus“, neigiamai vertinančiųjų skaičius nepasikeitė, o teigiamai arba greičiau teigiamai prieš metus atsakė 7 % respondentų, patenkinamai – 4 %.

Respondentai taip pat neigiamai vertina siūlymus, kad Lietuvoje galima būtų sudaryti tos pačios lyties asmenų santuoką: 82 proc. žiūri į tai neigiamai arba greičiau neigiamai, 8 proc. – teigiamai arba greičiau teigiamai, 4 proc. – patenkinamai, 6 proc. negalėjo atsakyti į klausimą.

Palyginti su 2013 metais, vertinančiųjų neigiamai sumažėjo 2 proc. punktais, teigiamai – pagausėjo trimis proc. punktais.

Apklausos metu taip pat buvo teiraujamasi apie respondentų požiūrį į galimus naujus notarinius veiksmus, susijusius su tradicinės – abiejų lyčių asmenų – santuokos ir partnerystės registravimu.

RAIT apklausos duomenimis, respondentai žymiai pozityviau negu 2013 metais žiūri į siūlymus registruoti skirtingų lyčių asmenų (sugyventinių) partnerystę: 54 proc. vertina teigiamai arba greičiau teigiamai (2013 m. – 37 %), 9 proc. – patenkinamai (2013 m.  – 14 %), 27 proc. – neigiamai arba greičiau neigiamai (2013 m. – 36 %), 10 proc. neatsakė. 2012 metais pritariančiųjų skirtingų lyčių sugyventinių partnerystės registravimui buvo 28 %.

Gerokai padaugėjo žmonių, pritariančių siūlymui, kad notarai Lietuvoje turėtų teisę užregistruoti santuoką. Už tai pasisakė 47 proc. respondentų, prieš – 35 proc. Palyginti, 2013 metais, paklausus apie siūlymą, kad notarai Lietuvoje turėtų teisę užregistruoti santuoką, teigiamai ir neigiamai atsakė po 36 %.

Paklausti, kaip vertina siūlymus, kad notarai Lietuvoje turėtų teisę nutraukti santuoką, kai nėra ginčo ir nėra nepilnamečių vaikų, teigiamai arba greičiau teigiamai atsakė 69 proc. respondentų (2013 m. –  64 % respondentų).

Estijoje ir Latvijoje jau keleri metai notarai turi teisę nutraukti santuoką, kai nėra ginčo ir nepilnamečių vaikų, o Estijoje notarai gali įforminti santuoką. 2014 metais Estijoje buvo priimtas  Civilinės partnerystės įstatymas, nustatantis nuo lyties nepriklausančias taisykles dėl nuolat kartu gyvenančių partnerių santykių arba civilinės partnerystės įregistravimo. Todėl tos pačios lyties poros gali įregistruoti savo santykius pas notarą ir gauti šių santykių teisinę apsaugą.

Bendrovė RAIT Lietuvos notarų rūmų užsakymu 2014 metų lapkričio 7- 23 dienomis pagal reprezentatyvaus tyrimo metodiką apklausė 1000 respondentų, kurių amžius nuo 15 iki 74 metų.