Lietuvos žmonės dėkoja už donoro širdį: „Merci la France!” („Ačiū, Prancūzija!”)
Tokiais žodžiais mūsų tautiečiai dėkoja prancūzams už dovanotą viltį pasveikti mažajai Estrėjai, sulaukusiai donoro širdies iš Prancūzijos. Kas dalyvavo šiame tarptautiniame donorystės koordinavimo procese Prancūzijoje? Apie tai – šis Nacionalinio transplantacijos biuro parengtas pasakojimas.
Su prašymu kreiptasi pernai
Galima užtikrintai sakyti: jei ne prancūzė Candide Font-Sala, jos geranoriškumas bei nuoširdžios, žmogiškos pastangos ir troškimas padėti, kažin, ar kone metus donoro širdelės laukusios Estrėjos tėveliai štai jau antrą savaitę gyventų šviesesnės ateities viltimis: transplantacija pagaliau įvyko, ir nuo šiol viskas turėtų eiti tik geryn!
„Dėl mažosios pacientės iš Lietuvos į mus, prancūzus, kaip ir į kitas Europos šalis, Lietuvos Nacionalinis transplantacijos biuras kreipėsi pernai“, – istorijos apie mažąją lietuvaitę Estrėją pradžią prisimena Prancūzijos institucijoje, koordinuojančioje donorystės ir transplantacijos procesą (Agence de la biomédecine Direction Médicale et Scientifique), dirbanti ponia Candide. Šią moterį Biuro atstovai pažįsta nuo 2010 metų, nuo vieno tarptautinio projekto pradžios.
Pasak jos, dar pernai vasarą Lietuvos atstovai paaiškino, kad galimybių mažajai recipientei savo gimtinėje sulaukti donoro širdelės – deja, labai mažai.
„Su recipientės gydytoju Virgilijumi Taručiu (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiochirurgas – Biuro past.) pirmiausia įvertinome galimybę šią pacientę transplantuoti Prancūzijoje. Paaiškėjo, kad jos sveikatos būklė pernelyg sunki, todėl pervežti ją į Prancūziją būtų labai rizikinga”, – pasakoja ponia Candide.
Todėl su Biuro specialistais buvo nutarta: viską reikia suplanuoti taip, kad atsiradus donoro širdžiai, ją būtų galima atsigabenti į Vilnių.
Prancūzai patirties jau turėjo
Reikia paminėti, kad šis tarptautinis donorystės ir transplantacijos atvejis išskirtinis buvo Lietuvai. Tuo tarpu Agence de la biomédecine Direction Médicale et Scientifique jau turėjo nemažos patirties vykdant vaikų donorų organų mainus su Anglija, Škotija. „Todėl mes ir šįkart buvome tikri dėl savo galimybių“, – pabrėžė ponia Candide.
Kadangi širdies šaltosios išemijos laikas – vos penkios valandos, atsiradus donorui, tarptautinio donorystės ir transplantacijos proceso organizavimo darbai užvirė ne tik Vilniuje, Biure, bet ir Prancūzijoje. Ir ten, ir čia reikėjo numatyti kiekvieną smulkmeną, kad lemtingu momentu nebūtų gaištamas brangus laikas.
Vienas planuojamų variantų buvo ir toks: jei donoro širdelę į Lietuvą skraidins prancūzų lėktuvų kompanija, širdies eksplantavimą (paėmimą iš donoro) turėtų atlikti taip pat Prancūzijos gydytojai transplantologai.
Lemtingos žinios sulaukta Nyderlanduose vykusiame susitikime
„Kai naktį iš kovo 4-osios į 5-ąją buvo gautas pranešimas apie atsiradusį vienerių metų donorą, mes (ir Candide Font-Sala, ir Biuro direktorė Asta Kubilienė, ir pavaduotoja Audronė Būziuvienė – Biuro past.) kaip tik dalyvavome susitikime Nyderlanduose. Buvo pranešta, kad šiam donorui tinkamo recipiento Prancūzijoje nėra, bet jis pagal rodiklius galėtų tikti pacientei iš Lietuvos, – lemtingą žinią prisimena ponia Candide. – Tuomet, kaip buvo iš anksto sutarta, paskambinau Biuro koordinatorei Renatai Aužbikienei ir kardiochirurgui Virgilijui Taručiui – norėjau įsitikinti, ar informacija apie donorą gauta, ir sužinoti, ar, patikrinus medicininius parametrus, donorinė širdis mažajai Lietuvos recipientei bus imama. Prisimenu, Renata net nustebo, išgirdusi mano klausimą, ar šią donorinę širdį Lietuva ims: „Taip, taip, žinoma – mes imame šią širdį“.
Prasidėjo tarptautinio koordinavimo darbai
„Tą lemtingą naktį Biuro koordinatorė Renata tarėsi su privačia aviakompanija Lietuvoje, kad skubiai, už kelių valandų, būtų pasirengta skrydžiui į Prancūziją. O mes savo ruožtu ieškojome lėktuvo savo šalyje – jei kokios nors aplinkybės sutrukdytų lėktuvui pakilti iš Vilniaus. Ta naktis Prancūzijoje buvo labai vėjuota, o Lietuvoje oro sąlygos skrydžiui iš viso nebuvo palankios (gausiai snigo, pustė – Biuro past.). Tačiau skrydis buvo planuojamas net ir tokiomis sąlygomis”, – prisimena pašnekovė.
Buvo nutarta, kad donoro širdelę eksplantuos į Prancūziją atskrisianti vilniečių medikų komanda, kuri atsiskraidins ir savo įrangą. Paryčiais medikų komanda pakilo skrydžiui iš Vilniaus oro uosto.
Sekė naujienas iš Prancūzijos ir Lietuvos
Galima sakyti, kad šis tarptautinis donorystės ir transplantacijos procesas šiek tiek sutrikdė Nyderlanduose vykusio tarptautinio susitikimo, kuriame buvo aptariami organų mainų tarp valstybių klausimai, darbotvarkę.
Kadangi jame dalyvavo ir Candide Font-Sala, ir Biuro direktorė A. Kubilienė, drauge buvo aptariamas kiekvienas žingsnis. „Iš Prancūzijos donorinės ligoninės nuolat gaudavome informaciją: širdies išėmimas jau prasidėjo, širdis jau išimta, gydytojų komanda iš Vilniaus vyksta į oro uostą ir panašiai”, – nerimo ir įtampos kupinas akimirkas prisimena pašnekovė.
Policijos palyda daužė nedrausmingų vairuotojų veidrodėlius
Kad donoro širdelė ir ją gabenantys gydytojai kuo greičiau pasiektų į Vilnių atgal skrisiantį lėktuvą, Agence de la biomédecine Direction Médicale et Scientifique suorganizavo policijos palydą, kad visi keliai į oro uostą būtų atviri ir ten būtų galima nuvykti be jokių trukdžių. Kaip pasakoja Paryžiuje buvusi Lietuvos koordinatorė Miglė Gudynaitė, policijos patruliai važiavo motociklais ir nesitraukiantiems vairuotojams rankomis sušerdavo per veidrodėlius – taip atkreipdami užsižiopsojusių vairuotojų dėmesį.
Džiaugiasi profesionalumu ir pasišventimu
Vėliau informaciją, kaip vyksta transplantacijos procesas, Nyderlanduose vykusio susitikimo dalyviams pranešdavo Biuro direktorė Asta Kubilienė ir pavaduotoja Audronė Būziuvienė. „Ir tik tada, kai pasiekė žinia, kad donoro širdis pagaliau plaka Estrėjos krūtinėje, mes galėjome nurimti, atsipalaiduoti”, – apie ilgas nerimo, laukimo valandas pasakoja prancūzė.
Domėjimasis mažąja Lietuvos recipiente, kurios krūtinėje plaka donoro iš Prancūzijos širdis, neatslūgo ir po operacijos. „Džiaugiamės galėdami gauti žinių apie mažąją pacientę tiek iš Biuro, tiek iš transplantaciją atlikusio gydytojo Virgilijaus Taručio. Domimės jos sveikatos būkle ir tikimės paties geriausio”, – linki ponia Candide.
Vertindama šį pirmąjį su Lietuva įvykdytą tarptautinį donorystės ir transplantacijos procesą, ponia Candide džiaugiasi, kad lietuviai dirbo ne tik profesionaliai, bet buvo atsidavę, pasišventę – ir Biuro specialistai, ir gydytojai transplantologai. Ir priduria: „Ši pacientė yra ir bus mano mintyse”.
„Mes visi tam tikra prasme esame įsipareigoję, atsidavę savo darbui – rūpinamės donorais, donorų šeimomis, pacientais, kurie yra įrašyti į laukiančiųjų sąrašus”, – apie transplantacijos biurų veiklą Lietuvoje ir Prancūzijoje kalba ponia Candide. Todėl, pasak jos, ir lietuviai, ir prancūzai, prisidėję prie šio tarptautinio koordinavimo proceso, tiesiog „atliko savo darbą“.
„Atlikome šį darbą gerai ir atidavėme jam save! Ši patirtis man įrodė: nepaisant visų sunkumų, mums pavyko! Ir jei reikės, mes galime tai padaryti dar kartą!” – optimizmo neslepia ponia Candide Font-Sala.
Apie tarptautinius projektus
Lietuvos Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos su Prancūzijos Agence de la biomédecine pradėjo bendradarbiauti 2010 metais – tada kartu pradėta dalyvauti COORENOR (Europos iniciatyva koordinuojant nacionalinių organų transplantacijų organizacijų veiklą) projekte, kuris buvo finansuojamas Europos Komisijos lėšomis. Šio projekto pagrindu buvo parengtas kitas projektas FOEDUS (palankesnės sąlygos keistis organais tarp ES šalių), kurio tikslas – organų mainai tarp ES valstybių. Už šių projektų koordinavimą atsakinga Biuro direktorės pavaduotoja Audronė Būziuvienė.
Minėti projektai iš dalies yra finansuojami Europos Sąjungos lėšomis, apie 40 proc. jiems numatytų išlaidų turi sumokėti dalyvaujanti šalis. Lietuvos atstovams Sveikatos apsaugos ministerija šiais metais šių lėšų neskyrė.