Ligonių kasos: ką reikia žinoti, jei gydytojo pagalbos prireikia naktį?
Neretai gyventojai teiraujasi, kodėl naktį kreipiantis į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių jiems skubiai nebuvo suteiktos gydymo paslaugos ir kodėl už suteiktą pagalbą jiems buvo pasiūlyta susimokėti. Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena kelias taisykles, kurias būtina žinoti kreipiantis į sveikatos priežiūros įstaigas gydymo paslaugų prireikus naktį ar poilsio dienomis.
Pirmoji taisyklė – į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių naktį ar poilsio dienomis reikia kreiptis tik prireikus būtinosios medicinos pagalbos. Antroji – būtinosios medicinos pagalbos paslaugos nemokamai teikiamos visiems žmonėms, kuriems ji būtina dėl sveikatos būklės – tiek apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), tiek neapsidraudusiems. Trečioji – sunegalavus reikėtų kreiptis į šeimos medicinos paslaugas teikiančią įstaigą, prie kurios žmogus prisirašęs, ar į tą gydymo įstaigą, su kuria jo gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį dėl paslaugų teikimo jai nedirbant. Svarbu žinoti, kad visos šeimos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos yra įpareigotos užtikrinti nepertraukiamą prisirašiusių prie gydymo įstaigos apdraustų PSD pacientų sveikatos priežiūrą.
„Į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių naktį ar poilsio dienomis vykstame ar pagalbą Bendrojo pagalbos centro skubios pagalbos telefono numeriu 112 bei greitosios pagalbos telefono numeriu 033 kviečiamės tik tada, kai prireikia skubios pagalbos, kai staiga iškyla reali grėsmė žmogaus sveikatai, gyvybei. Kitais atvejais, blogai pasijutęs pacientas dėl sveikatos priežiūros paslaugų turi kreiptis į polikliniką, prie kurios yra prisirašęs, o jos nedarbo metu – į tą gydymo įstaigą, su kuria jo poliklinika yra sudariusi sutartį dėl paslaugų teikimo jai nedirbant”, – sako VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas.
Pasak jo, pasitaiko situacijų, kai į skubiosios pagalbos skyrius atvyksta gyventojų, kuriems užtenka šeimos gydytojo teikiamų paslaugų, pavyzdžiui, žmogui nežymiai pakilo temperatūra. Tuomet ir susidaro tokia situacija, kad žmonėms skubiosios pagalbos skyriuje reikia ilgėliau palaukti gydytojo pagalbos, nes ten pirmenybė visuomet teikiama pacientams, kuriems tos pagalbos reikia skubiausiai. Juk ligoninių skubiosios pagalbos skyriai pirmiausia yra skirti tiems žmonėms, kurių gyvybei gresia pavojus. Į jas greitoji medicinos pagalba atveža sužalotus avarijų metu, ištikus insultui, infarktui, ūmiai apsinuodijus, nusideginus ar patyrus kitas traumas.
„Atkreipiame dėmesį, kad už būtinąją pagalbą pacientui mokėti nereikia, nes būtinosios pagalbos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tačiau, jei žmogų apžiūrėjęs gydytojas nustato, kad susirgimas pavojaus paciento gyvybei nekelia – jis į ligoninę neguldomas, pacientui rekomenduojama artimiausiu metu kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jei paciento sveikatos būklė nepriskiriama ūmioms klinikinėms būklėms arba skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijoms, o ligonis pats pageidauja gauti konsultaciją, tai tokiu atveju priimamajame gali būti teikiamos ir mokamos medicinos paslaugos. Gydytojo pareiga paaiškinti pacientams, kokios paslaugos yra apmokamos iš PSDF biudžeto, kodėl ir už ką prašoma mokėti, atsakyti į pacientų klausimus. Jei pacientui išsiaiškinti nepavyksta – rekomenduojame kreiptis į gydymo įstaigos administraciją”, – sako V. Zaksas.
Taigi raginame žmones pasidomėti savo poliklinikos darbo valandomis ir sužinoti, su kokia gydymo įstaiga ar įstaigomis ji yra sudariusi sutartį dėl paslaugų teikimo nedarbo metu. Pavyzdžiui, daugelis sostinės poliklinikų yra sudariusių sutartis su Vilniaus Centro poliklinika. Žinoma, dėl gydymo ir tyrimų kontrolės, planinio bei profilaktinio sveikatos tikrinimo rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, nes jis geriausiai žino savo pacientų ligas, jas gydo, rūpinasi ligų profilaktika. Tad visą savaitę nekaip jaučiantis nereikėtų laukti savaitgalio, kad pasibaigus darbo savaitei dėl negalavimo reiktų kreiptis į kitą polikliniką.
