Ligonių kasos: stebėsena atskleidė vaistų skyrimo netolygumus tarp Lietuvos regionų
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) kasmet atlieka kompensuojamųjų vaistų skyrimo kokybės vertinimą pagal patvirtintus kompensuojamųjų vaistų stebėsenos rodiklius. Specialistų teigimu, stebėsena ne tik mažina kompensuojamųjų vaistų skyrimo netolygumus tarp savivaldybių ir gydymo įstaigų, bet ir skatina racionalų vaistų vartojimą bei didina pacientų gydymo efektyvumą.
Sergančiųjų cukriniu diabetu nuolat daugėja. VLK duomenimis, šuo metu cukriniu diabetu serga ir kompensuojamuosius vaistus vartoja apie 4,6 proc. suaugusių Lietuvos pacientų. Todėl pernai, kaip ir 2015 metais, buvo stebimas cukrinio diabeto gydymas. Šio rodiklio stebėsena siekiama, kad pacientai būtų tinkamai prižiūrimi, jiems būtų skiriamas teisingas, metodikos reikalavimus atitinkantis gydymas, kuomet kartą per 3 mėnesius atliekamas glikolizinto hemoglobino tyrimas.
Ligonių kasoms pradėjus stebėti cukrinio diabeto gydymą, matyti, kad neretai gydymo įstaigose pacientams glikolizinto hemoglobino nustatymo paslauga buvo atliekama rečiau nei turėtų – tik 1-2 kartus per metus, nors turėtų būti atliekama 3 ir daugiau kartų per metus, kas būtina sėkmingai cukrinio diabeto kontrolei. „Jeigu pacientui tik išrašomi vaistai, bet nėra nuolat stebimas paskirto gydymo efektyvumas, atliekant specialų testą, tai reiškia, jog dėl šios priežasties nukenčia ir pacientas, nes jo gydymas nėra tinkamai stebimas, ir PSDF biudžetas, kai kompensuojami brangūs vaistai cukriniam diabetui gydyti, tačiau nežinoma, ar jie yra efektyvūs“, – sako I. Medžiaušaitė.
Jos teigimu, cukrinio diabeto gydymo stebėsenos dėka, pernai 14 proc. daugiau pacientų nei 2015 m. gavo glikolizinto hemoglobino nustatymo paslaugą 3 ir daugiau kartų per metus, taigi sergantieji šia liga buvo prižiūrimi atidžiau.
Kitas stebėsenos rodiklis – vaikų gydymo antimikrobiniais vaistais. Svarbu žinoti, kad antibiotikai neveikia virusinės kilmės kvėpavimo takų infekcijų, todėl, skiriant antimikrobinius vaistus be reikalo, bakterijos tampa atsparios ir susirgus bakterinės kilmės liga, antibiotikai tiesiog nebeveiks. Ypač atsakingai antibiotikus skiria Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) savivaldybėse esančių gydymo įstaigų gydytojai, pavyzdžiui, 2014 m. 30,5 proc. vaikų gydymui vartojo antibiotikus. Tuo tarpu kai Panevėžio TLK savivaldybėse daugiau nei 40,8 proc., o Šiaulių – net 42,3 proc. vaikų buvo skiriama antibiotikų.
„Nuo 2016 m. PSDF biudžeto lėšomis yra kompensuojamas A grupės beta hemolizinio streptokoko antigeno nustatymo greitojo testo atlikimas 2–7 metų vaikams, susirgusiems viršutinėmis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Ligonių kasų apmokami laboratoriniai tyrimai leidžia gydytojams tiksliai įvertinti, ar susirgimas yra virusinis, ar mikrobinis, bei parinkti tinkamiausią vaistą kovai su liga. Tokiu būdu antimikrobiniai vaistai vaikams skiriami ne tiesiog tikintis, kad antibiotikai padės, o tik tada, kada reikia“, – pastebi VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja.
Pasak I. Medžiaušaitės, nors per stebėsenos laikotarpį, antimikrobinių vaistų skyrimas sumažėjo visose savivaldybėse, tačiau netolygumai tarp regionų išliko dideli. Pavyzdžiui, pernai Panevėžio TLK savivaldybių 39,3 proc. vaikų buvo skirti antibiotikai, kai tuo tarpu Kauno TLK tik 27 proc. vaikų buvo jais gydomi. Siekiama, kad visose Lietuvos savivaldybėse antimikrobinių vaistų skyrimas būtų tolygus ir pagrįstas visais galimais laboratoriniais tyrimais, kad antibiotikai būtų skiriami racionaliai, o pacientai gydomi efektyviai.
VLK primena, kad kontrolės procedūros vykdomos ne atsitiktine tvarka, o tikslingai pasirenkant tas savivaldybes ir gydymo įstaigas, kur stebėsenos rodikliai viršija nustatytą normą.
