Ligonių kasos: užsienio lietuviai žino, bet nesinaudoja sveikatos draudimo garantijomis
Lietuvos diasporos apklausa rodo, kad tik maža dalis užsienio lietuvių nežino apie galimybę pasinaudoti nemokamomis būtinosios sveikatos priežiūros paslaugomis tėvynėje arba gauti kompensaciją už išlaidas, patirtas gydantis Lietuvos gydymo įstaigose. Didžiausia respondentų dalis apie šias savo teises žinojo, tačiau niekuomet nėra pasinaudojusi.
2021 m. gruodį – 2022 m. sausį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktoje apklausoje užsienio lietuvių buvo klausiama, ar jie žino, kad Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) suteikia teisę Europos Sąjungos (ES) valstybėse socialiniu draudimu apdraustiems asmenims gauti nemokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas Lietuvoje.
Apklausa parodė, kad tik nedidelė dalis respondentų (10 proc.), gyvenančių ES šalyse, nežino apie ESDK, kuri apdraustiesiems garantuoja kompensuojamas būtinosios sveikatos priežiūros paslaugas viešnagės kitose ES valstybėse, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje metu. Šia paslauga naudojosi 19 proc. apklaustųjų, o likusieji 71 proc. žino, bet dar nesinaudojo. Panašus rezultatas buvo gautas ir analogiškoje 2020 m. apklausoje.
Ligonių kasos primena, jog tie užsienio lietuviai, kurie yra apdrausti socialiniu draudimu vienoje iš Europos šalių ir planuoja pasisvečiuoti Lietuvoje, išvykdami turėtų nepamiršti pasiimti ESDK. Ją išduoda tos šalies, kurioje asmuo yra draustas socialiniu draudimu, draudimo įstaiga.
Tuomet, kreipiantis į Lietuvos gydymo įstaigą dėl būtinosios medicinos pagalbos, įstaigos registratūroje arba ligoninės priimamajame žmogui tereikia pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir ESDK. Šios kortelės pagrindu pacientui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas gydymo įstaigai apmokės teritorinė ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Apklausoje užsienio lietuvių taip pat buvo klausiama, ar jie žino, kad, būdami apdrausti socialiniu draudimu vienoje iš ES valstybių, turite teisę toje šalyje kreiptis dėl Lietuvoje gautų ir savo lėšomis apmokėtų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensacijos. 24 proc. apklaustųjų teigė nežinantys apie tokią galimybę, o 13 proc. ja yra pasinaudoję. Tuo tarpu net 62 proc. respondentų atsakė žinantys apie šią teisę, bet niekad ja nesinaudoję.
Ligonių kasos informuoja, kad ES šalyse, Islandijoje, Lichtenšteine bei Norvegijoje apdrausti asmenys taip pat gali gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje. Už jas sumokėję savo lėšomis, pacientai turi teisę kreiptis į šalies, kurioje yra apdrausti socialiniu draudimu, kompetentingą įstaigą dėl šių išlaidų kompensavimo. Kompensavimo terminus ir sumos dydį taip pat nustato ši įstaiga, vadovaudamasi nacionaliniais teisės aktais.
Vertėtų žinoti, jog Europos šalys pasirinko skirtingus tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo būdus. Todėl norintiems atvykti į Lietuvą dėl šių paslaugų, pirmiausia reikėtų pasidomėti jų kompensavimo tvarka toje šalyje, kurioje žmogus yra apdraustas, ir išsiaiškinti, ar reikalingas išankstinis leidimas pasirinktoms paslaugoms gauti. Tokią informaciją turi suteikti šalies, kurioje pacientas yra apdraustas socialiniu (ir sveikatos) draudimu, Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionalinis kontaktinis centras. Šių centrų kontaktinę informaciją galima rasti čia.
Apklausa buvo atlikta Užsienio reikalų ministerijos užsakymu. Su visa 2021 m. Lietuvos diasporos apklausa galima susipažinti čia.
