Ligų prevencijos programos: lengviau pasitikrinti nei sirgti
Per 17 metų Lietuvoje sudarytos itin palankios sąlygos tikrintis prevenciškai dėl ligų, kurios yra dažniausios mirties priežastys šalyje, t. y. kraujotakos sistemos ligos ir vėžys. Visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, sulaukę tam tikro amžiaus, gali nemokamai pasitikrinti net pagal 5 ligų prevencijos programas: dėl širdies ir kraujagyslių ligų, gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir tiesiosios žarnos vėžio. Visgi žmonės vangiai tuo naudojasi ir dažnai nežino, kaip paprasta pasitikrinti, ar neserga, o radus ligos užuomazgų galima išgelbėti gyvybę.
Nors sąlygos užkirsti kelią šioms sunkioms ligoms sudarytos, ligonių kasų duomenimis, įprastai ligų prevencijos programomis pasinaudoja tik apie trečdalį galinčių pagal jas pasitikrinti šalies gyventojų. 2020 m. iš dalies dėl mažesnio paslaugų prieinamumo ar baimės gydymo įstaigoje užsikrėsti COVID-19 kai kurių prevencinių programų paslaugų suteikta net per 40 proc. mažiau, palyginti su 2019 m. Dabar situacija vėl palanki – pandemijos atoslūgis, žmonės turi daugiau laisvo laiko, todėl gyventojai raginami dalyvauti jiems skirtose programose kreipiantis į šeimos gydytoją.
„Ligų prevencijos programos skirtos sveikiems žmonėms, tiksliau – tiems, kuriems dar nėra nustatyta liga ir kurie dar jaučiasi gerai. Mat valstybės lėšomis finansuojamų prevencinių programų tikslas – nustatyti ligos užuomazgas ir prireikus skubiai imtis veiksmų, kad neateitų diena, kai padėti žmogui sunku arba nebeįmanoma. Priešingai nei mano nemaža dalis visuomenės, dėl lemtingų ligų reikia tikrintis ne tik vidutinio ar vyresnio amžiaus, bet ir jauniems žmonėms. Be to, liga gali prasidėti net be juntamų simptomų, todėl patikros turi būti reguliarios – jei pasitikrinus viskas gerai, po nustatyto laiko patikrą reikia kartoti. Juolab kad pirminė patikra yra paprasta ir už ligų prevencijos programų paslaugas mokėti nereikia“, – sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė.
Pasak L. Vitkauskienės, minėtomis ligomis dažniausiai susergama sulaukus tam tikro amžiaus, todėl pagal jį žmonės priskiriami rizikos grupėms. Viena šių grupių apima visiškai jaunas moteris – tikimybė susirgti gimdos kaklelio vėžiu yra didelė jau nuo 25 iki 59 m. (imtinai) net tais atvejais, kai šeimai ši liga nebūdinga. Todėl tokio amžiaus moterys kas 3 metus turėtų atlikti prevencinę patikrą dėl gimdos kaklelio vėžio, kurios metu greitai ir neskausmingai paimamas citologinio tepinėlio mėginys ikivėžiniams pakitimams nustatyti. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus vėliau gali būti atliekama biopsija diagnozei patvirtinti ar paneigti.
Ypač suklusti turėtų 40–50 m. gyventojai – tai amžius, nuo kurio išauga net kelių ligų tikimybė. Apie vieną iš jų – dažniausią onkologinę ligą krūties vėžį – viešai daug kalbama ir rašoma, bet tikrintis vengiama. Pagal krūties vėžio prevencinę programą pasitikrinti, ar nėra ikivėžinių ir vėžinių pakitimų, kas 2 metus gali ir turi moterys nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Programos dalyvėms su šeimos gydytojo siuntimu atliekamas mamografinis tyrimas, kuris leidžia nustatyti visai mažus, dar neužčiuopiamus pakitimus, po kurio laiko galinčius tapti realia grėsme jų gyvybei. Rizikuoti tikrai nevertėtų, juk nustatytas pirmos stadijos krūties vėžys gali būti visiškai išgydomas.
Ne veltui daug viešai kalbama ir apie prostatos vėžį – ligą, paprastai irgi neturinčią juntamų pirmųjų simptomų, taigi jų esant liga dažniausiai jau yra pažengusi ir gydyti sunku. Todėl net nesant jokių ligos požymių pagal prostatos vėžio prevencinę programą turėtų tikrintis vyrai nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo šia liga. Tikrinant atliekamas kraujo tyrimas dėl prostatos specifinio antigeno (PSA), parodantis, ar pacientą siųsti į urologo konsultaciją, toliau tirti ir gydyti. Jei viskas gerai, patikra kartojama po 2 arba po 5 metų – tai nustato gydytojas.
Nuo 50 metų išauga tikimybė susirgti ir kita klastinga liga – storosios žarnos vėžiu. Ši liga chirurginėmis ar kitoms priemonėmis gana gerai pasiduoda gydymui, tačiau bėda ta, kad dažnai ji nustatoma per vėlai. Todėl labai svarbu, kad vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų (imtinai) kas 2 metus pasitikrintų pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą. Tikrinant atliekamas slapto kraujavimo testas, o gavus teigiamą rezultatą šeimos gydytojas diagnozei nustatyti siunčia pas gydytoją specialistą kolonoskopijos ir prireikus biopsijos.
Nuo kraujotakos sistemos ligų miršta daugiau kaip pusė visų mirusių šalies gyventojų (Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys). Tai gana apmaudus ir sukrusti ypač skatinantis faktas, nes šios ligos sietinos su netinkama gyvensena, todėl ją koreguojant galima pašalinti ir nemenką dalį ligos atsiradimo priežasčių. Dėl didelės rizikos pagal širdies ir kraujagyslių prevencinę programą kasmet turėtų pasitikrinti vyrai nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterys nuo 50 iki 64 metų (imtinai). Per patikrą siekiama atrinkti tuos, kuriems kyla grėsmė per artimiausius 10 metų susirgti sunkia kraujagyslių ar širdies liga (krūtinės angina, miokardo infarktu, smegenų išemija, insultu, arterijų tromboze). Tad užuot vieną dieną netikėtai patekus į reanimaciją, geriau kreiptis į šeimos gydytoją pagal programą, kad būtų nustatyti rizikos veiksniai, prireikus sudarytas prevencijos planas arba siunčiama išsamiau išsitirti ir gydytis.
Norint pasitikrinti pagal ligų prevencijos programas kreiptis reikia ne kur nors kitur, o į savo šeimos gydytoją medicinos įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs. Įprastai patikrą bei visus reikiamus pirminius tyrimus ir atlieka šeimos gydytojas. Jeigu šie tyrimai parodo ligos tikimybę ir prireikia gydytojo specialisto konsultacijos ar gilesnių tyrimų, pacientui išduodamas siuntimas gauti šių paslaugų.
Su šeimos gydytojo išduotu siuntimu ligų prevencijos programų paslaugas galima gauti savo gydymo įstaigoje arba, jei joje reikiamo gydytojo nėra ar specifiniai tyrimai neatliekami, kitoje įstaigoje, turinčioje sutartį su TLK. Nė vienoje iš jų pacientai, tikrindamiesi pagal prevencines programas, neturi mokėti nei už tyrimus, nei už gydytojų darbą, nei už sunaudotas medžiagas.
Ligų prevencijos programos paslaugas teikiančios gydymo įstaigos savo pacientams siunčia pranešimus, kada ateina laikas pasitikrinti pagal jiems priklausančias programas. Gavus tokį pranešimą reikėtų neatidėliojant kreiptis į savo šeimos gydytoją, pranešimo nepastebėjus ar negavus – patiems teirautis, ką reikia pasitikrinti prevenciškai.
Vilniaus TLK pabrėžia, kad svarbiausia – kreiptis į gydytoją tada, kai sveikatos problemų dar nėra arba bent jau kai imamos justi jų užuomazgos. Paprastais, neskausmingais tyrimais ir nemokamai galima užkirsti kelią sunkioms, bet išgydomoms arba kontroliuojamoms ligoms, o gerų rezultatų atveju – gyventi be baimės, kad šešėlyje tūno liga.
