Likviduoti ekologinę bombą Kauno rajone prireiks kelių mėnesių ir kelių milijonų eurų
Kauno rajono savivaldybei paskelbus ekstremalią situaciją dėl aplinką užteršusių pavojingų atliekų Eigirgalos kaime (Domeikavos sen.), nelegaliame slaptame sandėlyje buvo atliktas auditas, siekiant įvertinti sukauptų pavojingų atliekų kiekį.
Situaciją įvertinti pakviestos didžiausios šalies pavojingas atliekas tvarkančios bendrovės „Toksika“ ir „Žalvaris“ nustatė, kad senoje apleistoje fermoje bendrovė „Jukneda“ laikė, preliminariais vertinimais, apie 1000 tonų pavojingų atliekų. Tokiam dideliam atliekų kiekiui surinkti reikės iki 70 reisų specialaus autotransporto, tinkamo saugiai gabenti pavojingas atliekas.
Pavojingas atliekas tvarkančių bendrovių specialistų vertinimu, Kauno rajone UAB „Jukneda“ sandėlyje aptiktų atliekų sutvarkymas gali kainuoti per 3 mln. eurų.
„Pamatytas vaizdas yra tiksinti ekologinė bomba. Buvusioje fermoje ir lauke šalia jos suverstos talpos, kuriose yra nežinomos sudėties pavojingos medžiagos. Dalis jų jau yra išsiliejusios ir užteršusios gruntą. Šiuo metu reikia kuo skubiau šias atliekas saugiai ir atsargiai surinkti, nuvežti į laboratoriją ištirti, identifikuoti ir pradėti utilizuoti. Tai yra milžiniški atliekų kiekiai – vien jų šalinimo procesui prireiks apie 1,5 mėn. nepertraukiamo „Toksikos“ pavojingųjų atliekų deginimo įrenginio darbo laiko“, – sakė „Toksikos“ vadovas Arūnas Dirvinskas.
Jo vadovaujama pavojingų atliekų bendrovė „Toksika“ vienintelė Baltijos šalyse gali tinkamai ir saugiai utilizuoti pavojingas atliekas, jas sudeginant. Prieš tai visos atliekos bus patikrintos „Toksikos“ laboratorijoje, nustatant atliekų sudėtį, chemines medžiagas ir parenkant tinkamą jų utilizavimo būdą.
Didžiausią patirtį tvarkant pavojingas atliekas turinčios bendrovės „Žalvaris“ regiono vadovas Mykolas Kazlauskas sakė, kad atrastame „Juknedos“ sandėlyje atliekos yra saugomos pažeidžiant visus aplinkosaugos reikalavimus.
„Sandėliuojama nesilaikant atliekų saugojimo reikalavimų, nesuženklinant atliekų, nesužymint etikėtėmis, kad atliekas galima būtų identifikuoti. Skirtingų rūšių atliekos neatskirtos ir nesurūšiuotos. Deja, tai ne pirmas toks atvejis Lietuvoje, kai pavojingas atliekas surinkusi įmonė jų nesutvarko iki galo, o suverčia į nelegalius sandėlius, kuriuose atliekos laikomos neribotą laiką be jokios tvarkos, kol neįvyksta ekologinė nelaimė arba kol aplinkosaugininkai jų neaptinka. Blogiausia, kas dabar galėtų įvykti – tai gaisras“, – teigia bendrovės „Žalvaris“ atstovas.
Pasak jo, sutvarkyti tokį nelegalų sandėlį kainuos gerokai brangiau nei kad būtų kainavęs įprastas sutvarkymas, kai iš atliekų turėtojo surenkamos atliekos iš karto identifikuojamos ir perduodamos atsakingai veiklą vykdantiems atliekų tvarkytojams. Blogiausia, kai atliekų turėtojai, siekdami ekonominės naudos, perduoda atliekas nesąžiningiems atliekų tvarkytojams ir nesidomi, kaip tvarkomos atliekos. „Žalvario“ atstovas apgailestavo, kad, ko gero, kaltininkai ir šį kartą išvengs atsakomybės, o atliekų tvarkymas bus finansuojamas iš valstybės biudžeto.
Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vedėjas Darius Šlapikas teigė, kad šiuo metu bendra pavojingojo sąvartyno sutvarkymo sąmata dar derinama. Tačiau jis neslėpė, kad lėšų tam savivaldybė neturės ir kreipsis pagalbos į Lietuvos Vyriausybę.
Šiuo metu bendrovės „Jukneda“ atliekų sandėlis yra užplombuotas, visos įmonės sąskaitos ir nekilnojamas turtas areštuoti. Įvykį tiria Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba.
Kauno rajono savivaldybė parengė ekstremalios situacijos priemonių planą, organizuoja žalos likvidavimo darbus.
Oficialiais aplinkosaugininkų patikrinimų duomenimis, maždaug 300 tonų tepalų, ėsdinimo rūgščių ir kitų atliekų buvo aptikta dar šių metų balandį. Dalis skysčių iš nesandarių statinių buvo išsilieję į gruntą. Tąsyk gamtos apsaugos specialistai nustatė, jog sunkiaisiais metalais aplinkos užterštumas smarkiai viršijo leistinas normas. Kai kurias jų – dešimtimis tūkstančių kartų.
