Linas Slušnys: „Nuoseklus socialinių ir emocinių įgūdžių lavinimas – sėkmė į psichikos sveikatą“
Sausio 28 d. vykusioje nuotolinėje konferencijoje ,,Socialinis ir emocinis ugdymas psichikos sveikatai ir savižudybių prevencijai“ Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Linas Slušnys kartu su kitais konferencijos dalyviais inicijavo rezoliucijos projektą, dėl kurios bus svarstoma artėjantį trečiadienį vyksiančiame Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje.
Konferencijoje pristatyta vyraujanti socialinio ir emocinio ugdymo (SEU) situacija Lietuvoje ir pasaulyje. Statistiniai duomenys ir mokyklos vadovų pristatyta praktika atskleidė, kad mokyklos, integruodamos į savo ugdymo programą nuoseklų socialinį ir emocinį ugdymą, daro reikšmingą pažangą psichoaktyvių medžiagų ir savižudybių prevencijoje bei teigiamo mokyklos mikroklimato kūrime. Psichologės Joviltės Beržanskytės teigimu, užtikrinus sistemingą socialinių ir emocinių kompetencijų lavinimą visiems vaikams, būtų pasiekti teigiami pokyčiai: sustiprėjusi imuninė funkcija ir fizinė sveikata, kuri lemtų retesnį poreikį kreiptis į medikus, sumažėtų diskriminacija, savižudybių atvejai, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, stiprėtų jaunuolių pasitikėjimas savimi ir visuomenės gyvenimo kokybė.
„Socialiniame ir emociniame ugdyme ypač svarbus yra nuoseklumas. SEU programos yra vientisa sistema. Jei mes nuoseklių pamokų metu stipriname socialinio ir emocinio ugdymo įgūdžius, tai visi jie persikelia į kitas pamokas – matematiką, istoriją, geografiją ir t. t. Taip mokytojai gali mažiau dėmesio skirti drausmės užtikrinimui klasėje, vaikai tampa labiau motyvuoti, labiau susikalbantys, geba kokybiškai dirbti grupėse, o mokytojas susiduria su mažiau iššūkių ir lengviau juos įveikia – visa tai prisideda prie saugios mokymosi aplinkos kūrimo. Kita vertus, socialinio ir emocinio ugdymo pritaikymo žinių kontekstai reikalingi visose aplinkose ir pamokose, todėl socialinis emocinis ugdymas turėtų būti integruotas ir į pedagogų rengimo studijų procesą“, – teigė SEU instituto direktorė dr. Daiva Šukytė. Pasak jos, kol nestipriname vaikų gebėjimo demonstruoti socialinius ir emocinius įgūdžius, nesaugioje aplinkoje sunku mokytis ir pateikti rezultatus. „Tai yra įrodymais grįstas, į suaugusį žmogų ir psichikos sveikatą orientuotas modelis, todėl švietimo sistema glaudžiai susijusi su sveikatos ir, joms bendradarbiaujant, galima būtų pasiekti nuostabius rezultatus“, – antrino Seimo narys L. Slušnys.
Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktorius Tomas Jankūnas apjungė pasisakiusiųjų institucijų atstovų mintis: „Turime daug puikių idėjų, bet neturime nuoseklumo.“ Mokyklos vadovo nuomone, mokytojai įsprausti tarp vis kintančių reikalavimų, iškeliant skirtingus prioritetus, todėl dalis jų pavargsta ir praranda motyvaciją. Direktoriaus siekis yra prieiti prie kompleksinės SEU programos, kad visos socialinio ir emocinio ugdymo kompetencijos būtų įgyvendinamos, tačiau tai yra iššūkis, visų pirma, programos finansavimo bei, antra, nuotolinio mokymosi kontekste. Konferencijos dalyviai pritarė, kad socialinis ir emocinis ugdymas bendruosiuose ugdymo planuose turi būti numatytas kaip atskiras dalykas, nors ir būtų integruotas į visą mokyklos kultūrą, taip pat pabrėžiant būtinumą įtraukti pastarąją programą ir į mokytojų rengimą.
Ypač aktualizuota ir socialinio bei emocinio ugdymo įtaka mokytojų psichikos sveikatai. Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Andrius Navickas pritarė pranešėjams, kad iš mokytojo tikimasi daug – kad jis bus ir tėvas, ir mama, ir kunigas ar psichiatras. Mokytojams dabar nėra lengvas laikas dėl nuotolinio ugdymo, tačiau A. Navickas pabrėžė, kad jie yra herojai, kurių darbai gal nepasirodo taip greitai kaip medikų, bet yra labai svarbūs. „Šiandien, kai kalbame ir apie savižudybių prevenciją, tai visų pirma priklauso nuo mokyklos ir nuo mokytojų programų“, – teigė A. Navickas. Jo nuomone, mokykla tampa vis sudėtingesne erdve su daug pareigų, siekiant užlopyti įvairiausias skyles socialiniame ir emociniame ugdyme.