11 birželio, 2021
Vaida Samuolytė

Liškiavos dominikonų vienuolyno komplekse kunigai ir meldėsi, ir kalėjo

Liškiavos bažnyčia

Vasarą vykstantiems į Druskininkus pailsėti ar keliaujantiems po Lietuvą rekomenduotume planuoti maršrutą taip, kad jis vestų pro Liškiavą, nes tikrai verta aplankyti buvusio Dominikonų vienuolyno ir Švč. Trejybės bažnyčios ansamblį. Pastaroji – vertingas vėlyvojo baroko stiliaus statinys, besilygiuojantis su Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bei Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčiomis. Žavus savo architektūra, interjeru ir įdomus kelių šimtmečių istorija.

Švč. Trejybės bažnyčia unikali ir tuo, kad yra pilnai išsaugojusi pirminę architektūrinę išraišką. Tik atvykę į Liškiavą Kultūros infrastruktūros centro (KIC) darbuotojai nelabai turi laiko gėrėtis bažnyčios architektūra. Jų rūpestis – bažnyčios fasadai, tiksliau, jų sutvarkymas. Darbai pradėti 2015 metais ir pirmiausia buvo atlikti tyrimai (konstrukcijų, fasadų tinko ir stogo konstrukcijų, medienos, polichromijos – siekiant nustatyti pirminę fasado spalvą ir kiti), kad būtų įvertinta statinio būklė ir pateiktos rekomendacijas jam išsaugoti. Tyrimai parodė, kad tinkas daugelyje vietų atšokęs, užterštas, matomi vertikalūs įtrūkimai, dažų sluoksniai atsilaupę, stogo skarda vietomis surūdijusi. Tad buvo parengtas bažnyčios stogo ir fasadų tvarkybos darbų: restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo (apsaugos techninių priemonių įrengimo) darbų projektas.

„Esminis tikslas planuojant bažnyčios stogo ir fasadų darbus buvo restauruoti fasadus ir užtikrinti, kad būtų išsaugoti šio unikalaus statinio  autentiškos dalys ir elementai, kad nebūtų pažeistos jo vertingosios savybės, o jos atskleisto ir išryškintos“, – pasakojo KIC direktorius Šarūnas Šoblinskas.

Stogo ir fasado tvarkymo darbai tęsiasi iki šiol: fasadas nuvalytas, nuplautas, tinkuojamas, vėliau bus dažomas, stogas dengiamas skarda. Per liepą stogo darbai turėtų būti užbaigti.

„Darbai pamažu stumiasi, tačiau skiriamo finansavimo nepakanka viską užbaigti kaip galima greičiau, panašu, darbuosimės iki 2023 m. pabaigos“, – apgailestavo KIC vadovas.

Darbus atlieka UAB „Bramer“. Bažnyčios restauravimas ir remontas finansuojama iš Paveldotvarkos programos.

Bažnyčios istorija siekia tris šimtmečius

Pirmoji medinė bažnyčia Liškiavoje buvo pastatyta 1450 m. 1694 (kituose šaltiniuose – 1697) metais Liškiavos dvaro savininkas Vladislovas Jurgis Kosyla savo turtus užrašė Seinų vienuoliams dominikonams įpareigodamas juos pastatyti Liškiavoje mūrinę bažnyčia bei vienuolyną ir čia apsigyventi. Toks sprendimas nenudžiugino V. J. Kosylos žentų, jie pradėjo bylinėtis teismuose, pirmieji šeši į Liškiavą atvykę vienuoliai buvo sumušti ir išvyti. Visgi 1741 metais ant stataus Nemuno kranto iškilo mūrinė bažnyčia, vienuolynas ir pagalbiniai pastatai: dviejų aukštų sandėlis su rūsiais, šeimynos troba, bravoras, skalbykla. Šalia buvo iškasti tvenkiniai, užveistas sodas. XVIII amžius – Liškiavos dominikonų klestėjimo laikotarpis.

Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia buvo statyta pagal Varšuvos Sakramenčių bažnyčią, tad daroma prielaida, kad jos autorius galėjo būti vienas iškiliausių Abiejų Tautų Respublikos architektų Tylmanas iš Gamereno bei su juo dirbęs Izidorius Affaita.

Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Liškiava atiteko Prūsijai, čia įsikūrusiems vienuoliams prasidėjo sunkūs laikai. Prūsijos valdžia atėmė iš Liškiavos konvento turtą, vienuoliams paliko bažnyčią, vienuolyną, pagalbines patalpas ir daržus. Kitą turtą perėmė Liškiavos dvaro nuomininkas Mykolas Volskas.  

1811 metais vienuolyne jau buvo likę tik trys vienuoliai, tad 1812 metais bažnyčia atiduota parapijai. 1814 metus mirė paskutinis vienuolis tėvas Luščinskas. Su jo mirtimi pasibaigė šio konvento gyvavimas Liškiavoje, vienuolyno statiniai atiteko parapijai.

1836–1849 metais vienuolyne buvo įrengtas kalėjimas prasikaltusiems kunigams – demeritams, ir jis pridarė daug nuostolių pastatams. 1871 metais bažnyčia buvo rekonstruota – pastatytas lobynas, stogai uždengti skarda, kalkėmis nubalinta išorė ir vidus. Vėliau bažnyčia dar nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą – prarado varpus: vieną išvežė vokiečiai, kitą – rusai. 1939 metais vienuolynas buvo suremontuotas, netgi planuota jame įkurti turizmo stotį. Deja, istoriniai įvykiai pakoregavo šiuos planus ir vietoj turistų čia sulaukta Lenkijos pabėgėlių, įkurta jų stovykla.

Nepagailėjo Liškiavos bažnyčios ir Antrasis pasaulinis karas – 1944 metais kupolo viršuje buvo įrengtas vokiečių stebėjimo punktas, rusai bokštą apšaudė ir geroka apgadino.

1941 metais vienuolyną nusavino sovietų valdžia, jį perėmė Alytaus komunalinio ūkio skyrius. 1946–1976 metais čia veikė aštuonmetė mokykla. Tuo laiku statiniai buvo kelis kartus remontuoti. 1977 metais vienuolyno pastatai atiteko „Lelijos“ susivienijimui: buvusius vienuolyno centrinius rūmus planuota pritaikyti pionierių stovyklai – poilsio namams. 1991 metais šį projektą teko pakoreguoti, nes dalis vienuolyno pastato grąžinta klebonijai.

1999 metas dalis komplekso pastatų buvo perduoti viešajai įstaigai „Liškiavos kultūros centras“. Švč. Trejybės bažnyčios rūsiuose įrengta liturginio paveldo ekspozicija.

 


Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

20 gruodžio, 2024

Medinės Šnipiškės – istorinė Vilniaus miesto dalis, šiuo metu kelianti daug diskusijų. Kultūros paveldo departamentui patvirtinus Medinių Šnipiškių ribas, nustačius […]

20 gruodžio, 2024

Kelionės vienam dažnai vertinamos kaip drąsos reikalaujantis žingsnis, tačiau jos suteikia neįtikėtiną laisvės jausmą ir galimybę pažinti save. Spontaniškumas čia […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

19 gruodžio, 2024

Krekenavos seniūnijoje Ustronės kaime esančio Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejaus lankytojams – gera žinia. Per Vadakties upelį baigtas tiesti naujas […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

13 gruodžio, 2024

Tęsiamas taurus ir prasmingas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimo išsaugojimo darbas. Gruodžio 12 dieną, skambant jos dainoms ir pasakoms, Ignalinos […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

7 gruodžio, 2024

Šiandien beveik 3,5 tūkst. žygeivių sugužėjo šventiškai ir aktyviai praleisti laiką kalėdiniame „TrenkTuro” žygyje Druskininkuose. Čia juos pasitiko kalėdiškai pasipuošęs […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

6 gruodžio, 2024

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais […]

6 gruodžio, 2024

34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių […]