Listeriozė – reta ir pavojinga užkrečiamoji liga

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Utenos departamentas primena apie retą, tačiau pavojingą ligą, kuria galima užsikrėsti per gyvūninės kilmės maistą.

Listeriozė – gyvūnų ir žmonių užkrečiamoji liga, kurią sukelia Listeria monocytogenes bakterijos. Patekusios į žmogaus organizmą bakterijos gali pakenkti daugeliui organų, todėl ligos simptomai būna labai įvairūs.

Listeriozė – ūmi bakterinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, raumenų, sąnarių, pilvo skausmais, viduriavimu ir sepsiu. Jei ligos sukėlėjai patenka į nervų sistemą, ligonį vargina stiprūs galvos skausmai, sprando sustingimas, pusiausvyros sutrikimas, gali pasireikšti net traukuliai. Nėščioms moterims listeriozė gali būti persileidimo, naujagimio listeriozės ar vaisiaus mirties priežastimi.

Infekcija labiausiai pavojinga nėščioms moterims, naujagimiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, kurių organizmo atsparumas sumažėjęs, t. y. sergantiems vėžiu, diabetu, inkstų ligomis, AIDS. Dėl infekcijos pavojingumo nėščioms moterims, naujagimiams ir suaugusiems žmonėms su imunodeficitu, ši liga pripažinta svarbia visuomenės sveikatos problema daugelyje šalių.

Lietuvoje žmonių listeriozės atvejai registruojami kasmet. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2016 metais užregistruota daugiausia listeriozės atvejų nuo 2010 metų. Per 2010-2015 metų laikotarpį Lietuvoje kasmet buvo registruojama nuo 5 iki 8 šios ligos atvejų, o 2016 metais listeriozė diagnozuota 10 žmonių. Iš viso 2010-2016 metais listeriozė Lietuvoje buvo diagnozuota 47 asmenims, iš kurių 9 (19 procentų) mirė.

Infekcijos nešiotojai – žinduoliai ir paukščiai, tačiau daugumai jų ligos simptomai nepasireiškia. Listerijos yra plačiai paplitusios dirvožemyje, vandenyje ir dulkėse, nes gyvūnai ligos sukėlėjus į aplinką išskiria su pienu, šlapimu, išmatomis ar nosies išskyromis. Listerijos labai atsparios aplinkos poveikiui (šalčiui, drėgmės stokai), todėl išlieka gyvybingos žemėje, vandenyje apie 2 metus. Jos gali gyventi ir daugintis atvėsintame iki 4 – 6º C temperatūros maiste t. y. šaldytuvuose laikomuose produktuose. Tačiau šios ligos sukėlėjai jautrūs aukštai temperatūrai (pasterizacijai, virinimui), ultravioletiniams spinduliams, chloro turinčioms dezinfekcinėms medžiagoms.

Dažniausiai žmogus listerioze užsikrečia valgydamas gausiai listerijomis užkrėstą, termiškai neapdorotą maistą. Ligos inkubacinis periodas vidutiniškai trunka apie 3 savaites. Dažniausiai užsikrečiama išgėrus listerijomis užteršto nepasterizuoto pieno ar suvalgius infekcijos sukėlėjais užkrėstų minkštų sūrių (feta, bri, Camembert, sūrio su baltaisiais ir mėlynaisiais pelėsiais), kepenų pašteto, paukštienos, greito maisto produktų, kurie prieš vartojimą termiškai neapdorojami. Užsikrėsti galima ir nuo neplautų žalių daržovių, jei į dirvožemį ir ant daržovių, tręšiant jas galvijų mėšlu, patenka listerijų.

Vakcina, kuri apsaugotų nuo listeriozės dar nesukurta, sumažinti užsikrėtimo riziką galima tik vartojant saugų maistą. Todėl rekomenduojame:

• valgyti tik gerai karščiu apdorotą gyvūninį maistą;
• žalią mėsą šaldytuve laikyti atskirai nuo šiluma apdoroto ar vartojimui paruošto maisto;
• vengti nepasterizuoto, nevirinto pieno ir iš jo pagamintų produktų;
• kruopščiai plauti žalias daržoves, rankas, įrankius, paviršius po sąlyčio su žalia mėsa ar daržovėmis.

Nėščioms moterims ir lėtinių ligų nualintiems ligoniams siūloma atsisakyti pelėsinių sūrių, nepasterizuoto, nevirinto pieno ir iš jo pagamintų produktų, paštetų, šaltai rūkytų mėsos gaminių, jūros produktų, dešrainių, mėsainių, ilgiau šaldytuve laikytą paruoštą maistą prieš vartojimą pakankamai gerai termiškai apdoroti, vengti bet kokio ilgesnį laiką šaldytuve laikyto maisto.