Literatūrinė kelionė po Mažąją Lietuvą

Kauno apskrities viešoji biblioteka, siekdama ugdyti Kauno regiono šeimų tautinę savimonę, kultūrinį identitetą bei skaitymo tradicijas, organizavo kelionę po Mažąją Lietuvą. Keliaudami vaikai ir jų tėvai susipažino su lietuvių literatūriniu savitumu, papročiais ir tradicijomis.

Literatūrinės kultūros lopšys – Mažoji Lietuva

Siekiant ateities kartoms perduoti išskirtinės vertės kultūros ir gamtos paveldą, pasirinktas lietuvių literatūrinės kultūros lopšys – Mažosios Lietuvos etnografinis regionas. Skatinant šeimų kūrybiškumą, jos buvo dalyvavo planuojant kelionę, teatralizuotuose skaitymuose, vaidino ir improvizavo, buvo gidais. Šeimos parengė įdomius pasakojimus apie Mažąją Lietuvą, Kuršių neriją, vėtrunges, krikštą, buvo skaitomos legendos ir sakmės.

Trys pažinties su lietuvių literatūriniu savitumu, papročiais ir tradicijomis dienos

Pirmoji trijų dienų kelionės literatūriniu autobusu stotelė – Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka. Čia vaikų literatūros skyriaus vedėja Jolanta Gudeikytė pristatė knygų ir lėlių – literatūrinių personažų parodą „Atėję iš knygų“. Vaikai atpažino savo pamėgtus knygų herojus ‒ Trolius Mumius, Pepę Ilgakojinę, Mikę Pūkuotuką, Bitę Mają, Katiną Findusą ir daugelį kitų. Paroda sudomino ne tik mažuosius projekto dalyvius, bet ir suaugusiuosius, trumpam sugrįžusius į vaikystę.

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre poetas Arūnas Balna pasakojo apie sunkų žvejų gyvenimą, senuosius žvejybos įrankius. Šeimos dalyvavo ekskursijoje „Senosios Juodkrantės vilos“, o vėliau žvejo anūkas vedė edukacinę programą „Numezgiau aš tinklą iš žalių šilkų“, visi mokėsi megzti ir tvirtinti tinklus.

Įdomi edukacinė veikla laukė Nidos Gintaro galerijoje, kur ekskursantai susipažino su Baltijos gintaro istorija: formavimusi, spalvomis bei inkliuzais, aplankė lauko ekspoziciją ir nukeliavo nemažą dalį gintaro kelio. Kelionės dalyviai teigė pajutę ypatingą energiją, liesdami įvairaus dydžio ir formų gintaro luitus, o vėliau dalyvavo gintaro apdorojimo pamokėlėje ir pasigamino laimę nešančių gintaro amuletų. Keliaudami po Nidą, dalyviai užsuko į etnografines kapines su išlikusiais originalių formų antkapiniais mediniais paminklais ‒ krikštais, būdingais Kuršių nerijai. Tai mitologinio pasaulio medžio įvaizdis, grožio bei dermės su gamta pajauta.

Skaitymai paplūdimyje

Ant jūros kranto vaikai ir tėvai skaitė, vaidino ir improvizavo lietuvių liaudies pasaką „Eglė žalčių karalienė“. Raganų kalne, talkinant režisierei Aušrai Jankauskaitei, vėlyvą vakarą buvo skaitomos šiurpės. Juodkrantėje, šalia skulptūrų ekspozicijos „Žemė ir vanduo“ mamos organizavo lopšinių vakarą.

Projektas „Skaitymas šeimoje: nuo lopšinių iki šiurpių“

Kauno apskrities viešosios bibliotekos projekto vykdytojai, naudodami novatoriškas skaitymo skatinimo ir kūrybiškumo formas, ugdo ir plėtoja Kauno regiono bei socialinės atskirties šeimų tautinę savimonę, kultūrinį identitetą bei skaitymo tradicijas.

„Tautiškumą sudaro gimtoji kalba, istorinė atmintis, tautos papročių žinojimas. Tik iš tautinės tapatybės išauga tikras pilietiškumas ir tėvynės meilė“, – teigė profesorius Libertas Klimka, vedęs seminarą „Kuo įdomi Lietuva?“