Literatūrinio traukinio kupė susitiko Birutė Jonuškaitė ir Mykolas Sauka

Gruodžio viduryje alytiškius paskutinį kartą aplankė projekto „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje” „ekspresas” – J. Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko prozos ir muzikos vakaras. Renginyje naujausią savo kūrybą pristatė ir su publika mielai bendravo du saviti ir labai skirtingi šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrėjai: prozininkė, publicistė Birutė Jonuškaitė ir serijos „Pirmoji knyga” prozos laureatas, skulptorius Mykolas Sauka.

„Daug veidų salėje jau yra atpažįstami iš pirmųjų šio renginių ciklo susitikimų. Šiandien – paskutinis sustojimas „prozos stotelėje”, į kurį pakvietėme ne tik skirtingų kartų, bet ir skirtingų lyčių kūrėjus. Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Tampa netgi savotiškai graudu, nes pradėti visada įdomiau nei baigti”, – renginyje kalbėjo bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė.

Skirtingų kartų rašytojus, tapusius atsitiktiniais literatūrinio traukinio pakeleiviais, pristatė ir kalbino doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė (VU Lietuvių literatūros katedra).

„Mano šio vakaro planas – improvizacinis. Šių nesulyginamų autorių nedrįsčiau lyginti – nebent atrasčiau daugybę skirtumų”, – teigė doc. dr. A. Peluritytė-Tikuišienė.

Birutė Jonuškaitė, daugelio apysakų, apsakymų ir esė rinkinių autorė, parašiusi romanus „Didžioji sala”, „Ievos neišvarė iš rojaus”, „Baltų užtrauktukų tango”, šiemet išleido naujausią savo romaną „Maranta”. Meistriškai kurianti paslaptingą atmosferą ir narpliojanti vyrų bei moterų santykius, B. Jonuškaitė pelnytai laikoma viena įdomiausių šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrėjų – jos romanas „Maranta” „Metų knygos rinkimuose” atrinktas į geriausių knygų suaugusiesiems penketuką.

Apie savo neblėstantį kūrybinį srautą B. Jonuškaitė Alytaus publikai atviravo taip: „Visada žinau, kad „tai” neduos man ramybės, kol aš nesukursiu savo istorijos. Tai – savotiška avantiūra. Tu pradedi, pasiduodi procesui ir tave nuneša ta banga. Aš niekada nežinau, kokie bus mano knygos skyriai. Rankraštis paguli stalčiuje kartais net pusę metų. Tada imu ir redaguoju – žiūriu į viską blaiviu žvilgsniu. Aš pelėda – kuriu tada, kai kaimynų languose dega vos viena švieselė.”

Mykolas Sauka – Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos „Pirmosios knygos” konkurso prozos laureatas. Pirmoje savo knygoje „Grubiai” autorius atskleidžia ironišką ir skvarbų jauno žmogaus žvilgsnį į save, pasaulį ir kitus, daugiausia savo bendraamžius. M. Saukos apsakymuose dažnai priartėjama prie absurdiškų situacijų bei ribinių psichikos būsenų.

„Rašytojų sąjungos leidykla sumanė mano kūrinius pavadinti apsakymais, o aš gal pavadinčiau tekstais, nes jie per daug fragmentiški, tokie „patys sau” – kitaip sukonstruoti. Žodžiai – pagrindinė mano tekstų spinduliuotė. Žodžiai kartais yra svarbiausia charakterizavimo priemonė. Per kalbą atsiskleidžia asmenybės”, – sakė M. Sauka.

Viso vakaro metu žodžiai ir frazės iš tiesų labai keistai pynėsi, kartais net disonavo tarpusavyje. B. Jonuškaitės naujausiame romane aptinkami tokie švelnūs ausiai dzūkiški „ciksėjimai” keistai kontrastavo su šiuolaikiškomis M. Saukos tekstų anglybėmis.

Literatūrinį traukinį muzikaliai pasitiko ir išlydėjo saksofonininkas, Alytaus diksilendo narys Vilius Asadauskas.

Projektą remia:

Alytaus miesto savivaldybė,

Lietuvos kultūros taryba.

Jūratė Čėsnaitė