„Lito tėvas“ Romualdas Visokavičius palaimino naujus lietuviškus pinigus
Savaitgalį Pakruojo dvare buvo nepašykštėta įvykių: džiugiai paminėtas dvaro Barono gimtadienis, atidarytas naujas sezonas ir, žinoma, su bankininko, diplomato, „lito tėvo“ Romualdo Visokavičiaus palaminimu atgabenta ir pristatyta naujoji dvaro valiuta – pakruonos.
Pakruojo dvaras idėją turėti savo valiutą brandino ilgai. Prieš kelis metus ši idėja vos netapo realybe, tačiau visgi tikrojo laiko reikėjo išlaukti. Savų pinigų išleidimas į apyvarta – itin svarbus XIX a. pab. dvaro gyvenimo momentas – dar vienas žingsnis link atskiros, išskirtinai savarankišką gyvenimą gyvenančios respublikos. Čia galime priminti, kad Lietuvoje toks analogas yra buvęs dar XVIII a., kai įkurta Pavlovo respublika. Tai buvo nedidelė, tačiau palaipsniui vis lasvėjanti valstiečių savivaldos bendruomenė. Nors oficialiai ši respublika ir jos konstitucija Lietuvos-Lenkijos Seimo buvo pripažinta tik 1791, praėjus dvidešimt dvejiems metams nuo jos gyvavimo pradžios, tačiau visą tą laiką ji atitiko atskiros respublikos požymius – turėjo savus įstatymus, Tarybą, buvo išleisti vietiniai pinigai ir net įkurta nedidelė kariuomenė. Tad, šis Pakruojo dvaro žingsnis nėra naujas link dviejų Lietuvoje cirkuliuojančių valiutų. Pakruonos, kaip nauja valiuta dvare įsigalioja nuo gegužės 1 dienos.
Palaiminti šios naujos valiutos, atvyko ir bankininkas, diplomatas, vadovavęs Lietuvos bankui lito įvedimo laikotarpiu ir dėl to kartais vadinamas „lito tėvu“ – Romualdas Visokavičius. Jis negailėjo gerų žodžių ir palinkėjimų naujam pinigui, tačiau prisiminė ir 1993 metus bei lito įvedimą. Pasak jo, litas iškart buvo stipri valiuta, kuriai atsiradus kainos mažėjo, o atėjus eurui, situacija yra atvirkstine ir kainos kyla. Jis pripažino, kad eurui, kaip valiutai, sunku atsilaikyti prieš kainų augimą. Į tai atsižvelgdamas daug metų bankams vadovavęs finansininkas, dvaro naujai valiutai palinkėjo stabilumo ir kainų mažėjimo. Kai buvo pasirašytas pinigų perdavimo aktas, Romualdas Visokavičius dvarui įteikė ir vertingą dovaną – pirmųjų Lietuvos litų – nuo 1 iki 50 nominalų ant kurių vėliau uždėjo ir savo parašus.
Pakruojo dvaras – didžiausia Lietuvoje išlikusi vokiečių baronų Roppų valdyta dvaro sodyba. Čia naujam gyvenimui prikelti 26 pastatai ir atkurta tikra XIX a. pab. – XX a. pr. dvaro kasdienybė, kur lankytojai tampa tikrais praeities dvaro gyventojais, autentiškoje atmosferoje patiriančiais dvariškas akimirkas.
