LLRI: centralizuotai analizuoti kainų nesugebėtų net ir pažangiausia institucija

Pirmajame Vyriausybės inicijuotos Maisto tarybos posėdyje be procedūrinių diskusijų, suskubta analizuoti maisto tiekimo grandinę. Prieš užsiimant kaštų ar konkrečių prekių segmentų analize, galvoje b8tina tur4ti kelis dalykus. 

Visų pirma apie kainą. Rinkoje neegzistuoja „teisingos” ar „neteisingos” kainos – tik savanoriški susitarimai tarp pirkėjo ir pardavėjo gali lemti kainos formavimąsi. Kaina yra informacija – signalas, kuris nurodo, kiek pirkėjas pasiruošęs mokėti ir už kiek pardavėjas sutinka parduoti prekę, kad įvyktų mainai. Laisvai funkcionuojantis kainų mechanizmas siunčia signalus tiek vartotojams, tiek gamintojams – ką gaminti, kiek gaminti ir kam gaminti.

Visų antra, apie visuotinį kainų augimą. Kodėl Lietuvoje infliacija buvo dvigubai aukštesnė nei euro zonoje? Dėl didesnės pigių pinigų dozės. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pinigų pasiūla išaugo daugiau nei 250 proc., o vartotojų kainų indeksas – apie 53 proc. Taigi, pagrindinė visų prekių ir paslaugų kainų augimo priežastis –pigių pinigų politika, įskaitant nulines palūkanų normas ir kiekybinį skatinimą.

Šie paaiškinimai leidžia suprasti, ką gali ir ko negali Maisto taryba. Centralizuotai analizuoti ir kontroliuoti kainas, kai šimtai tūkstančių vartotojų ir gamintojų kasdien priima sprendimus dėl pirkimo ir gamybos, nesugebėtų net ir pažangiausia institucija. Todėl, Maisto taryba turėtų kelti ne kainų reguliavimo klausimus, o kaip sudaryti sąlygas efektyviai rinkos veiklai. Tik mažinant reguliacinius barjerus ir stiprinant konkurenciją galima pasiekti tvarų kainų formavimąsi ir galimybes vartotojams pasirinkti prekes ir paslaugas, kurių jie nori.

Konkurencinga rinka pati efektyviausiai sureguliuoja kainas, nes gamintojai ir pardavėjai verčiami ieškoti būdų pasiūlyti geresnius produktus už patrauklesnę kainą. Tuo tarpu pernelyg didelis reguliavimas riboja naujų rinkos dalyvių patekimą ir mažina paskatas imtis rizikos bei inovacijų.