LLRI: užduotis naujam Seimui – atkurti įstatymų leidybos kultūrą ir valdžios pasitikėjimą žmogumi
Stiprinti įstatymų leidybos kultūrą, mažinti biurokratiją, įvykdyti pažadus dėl mažų ir skaidrių mokesčių – tai keletas iš būtinų žingsnių, kuriuos kaip svarbiausius po rinkimų, vardija Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai. Artėjant rinkimams, minėdamas LLRI veiklos trisdešimtmetį, institutas pristato Seimo nariams ir rinkėjams skirtą leidinį „Rinkimai 2020. Gerovės ir laisvės link“.
„Prieš trisdešimt metų pagrindiniu valstybės tikslu vieningai regėjome laisvą, atsakingą žmogų ir tikėjome, kad būtent jis sukurs tvarką ir gerovę. Vis dėlto, ar viską dėl šio tikslo padarėme? Ar sudarysime žmonėms sąlygas kurti, tobulėti, bendruomeniškai tvarkytis, ar vėl atiduosime visus sprendimus atgal į valstybės glėbį, grįždami ten, iš kur išėjome? Šiandien vis dar pamirštame, kad įstatymo leidėjo ištartas žodis savaime netampa gyvenimo realybe. Jį įgyvendinant paaiškėja, kad realybės dėsningumai yra už jį viršesni, o žmonės prisitaiko prie kiekvieno įstatymo pačiu išradingiausiu būdu. Apie žmonių veikimo ir ekonomikos dėsningumus ir kalba mūsų vadovas“, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.
Pristatydama artėjantiems rinkimams skirtą leidinį E. Leontjeva pabrėžė, kad ypač neramina įstatymų leidybos proceso devalvavimas, o sudėtingoje šiandieninėje situacijoje kaip niekad būtina politiko atsakomybė už kiekvieną projektą. LR Seimo kanceliarijos duomenimis, šios kadencijos Seimas net 22 proc. teisės aktų svarstė ir priėmė skubos tvarka, tai išskirtinai daug visos Europos kontekste, pavyzdžiui, Estijoje skubos tvarka priimama apie 10 proc. įstatymų. Taip pat instituto analizė parodė, kad mokesčių įstatymai 2015-2019 m. vidutiniškai keisti kartą per dvi savaites, didelė dalis jų neatitiko teisėkūros reikalavimų.
„Deja, nieko nežada ir ką tik prasidėjusi Seimo sesija – daugiau kaip pusė tūkstančio naujų iniciatyvų Seime. Dar blogiau, kad jomis judame priešinga kryptimi nuo gerovės kūrimo – pažeidžiami privačios nuosavybės viršenybės, pasitikėjimo žmonėmis, subsidiarumo principai.
Gerovė atsiranda tik iš laisvės, todėl ko turėtų imtis politikai – įgalinti žmones imtis atsakomybės, o ne barstyti išmokas“, – teigia Elena Leontjeva.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė Guoda Azguridienė pastebi, kad praktiškai visos partijos savo programose deklaruoja, kad jų tikslas yra transformuoti ekonomiką iš žemos į aukštos pridėtinės vertės kūrimą. Tačiau, anot jos, puikus tikslas paskęsta prieštaringose veiksmuose.
„Nepaisydami ideologinių skirtumų, aukštos pridėtinės vertės ekonomika didžiuotis galėsime tik tuomet, jei naujoji valdžia atliks namų darbus: atsisakys reguliavimų, neapmokestins investicijų ir daugiau uždirbančiųjų labiau nei kaimynai, užtikrins sąlygas plėtotis kokybiškam švietimui. Kai išskiriami sektoriai ar atskiros įmonės, kuriems padedama pereiti per biurokratijos labirintą ir suteikiamos mokesčių lengvatos (arba atvirkščiai – sukuriami tik į juos nutaikyti mokesčiai), gana mažai aukštos pridėtinės vertės ir teturime“, – teigia Guoda Azguridienė.
Leidinyje „Seimo rinkimai 2020. Gerovės ir laisvės link“ pateikiamas aštuonių svarbiausių žmonėms sričių vertinimas ir rekomendacijos.
