LSA valdyboje – apie finansinius savivaldybių instrumentus

Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliaukas dalyvavo pirmajame šiais metais Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos posėdyje, kuriame didžiausias dėmesys buvo skiriamas savivaldybių finansiniams instrumentams, tarp jų – galimybėms dalyvauti įgyvendinat Europos Sąjungos (ES) investicijų projektus.

Finansų ministras Rimantas Šadžius pristatė LSA valdybos nariams Finansų ministerijos (FM) siūlymą suteikti savivaldybėms teisę visą sausio 1 dienai sukauptą praėjusių metų likutį naudoti kitais metais, pirmiausiai padengiant praėjusių metų įsiskolinimus, o likusią sukauptų lėšų dalį – kitoms savivaldybės reikmėms, tarp jų – ir investicijų projektams finansuoti. Tai, pasak ministro, būtų galima padaryti pakeitus Biudžeto sandaros įstatymą.

Šis siūlymas pateiktas atsižvelgus į LSA argumentus ministerijai dėl 2014 priimto Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo, kuriuo nuo šių metų savivaldybėms net kelis kartus sumažintos grynojo metinio skolinimosi investicijoms galimybės. Toks apribojimas turės ypač neigiamos įtakos savivaldybių dalyvavimui įgyvendinant ES investicijų projektus, nes savivaldybės turės juos didžiąja dalimi „kofinansuoti“ ne iš pasiskolintų, o iš savų lėšų.

Jei dalis savivaldybių ir rastų galimybių skirti lėšų, tai sudarytų ne daugiau kaip 3,5 procento projektų vertės, tuo tarpu ES fondų lėšomis finansuojamuose projektuose savivaldybės turi užtikrinti vidutiniškai nuo 7,5 iki 15 proc. projektų nuosavų lėšų indėlį.

Bendras numatomas savivaldybių nuosavo indėlio dydis pagal 2014–2020 m. veiksmų programos prioritetus sudaro 119 mln. eurų (skiriamos ES fondų lėšos sudaro 885 mln. eurų). Prognozuojama, kad per 2016 m. projektų finansavimui savivaldybėms prireiks apie 14 mln. eurų.

Kaip vieną iš būdų padidinti savivaldybių galimybes dalyvauti įgyvendinant ES investicijų projektus finansų ministras pristatė naują instrumentą – sąlyginę subsidiją savivaldybių projektų nuosavo indėlio finansavimui iš valstybės biudžeto lėšų.

Pasak ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktorės Loretos Maskaliovienės, ši subsidija tai savivaldybei iš valstybės biudžeto skiriamas finansavimas jos nuosavų lėšų indėliui padengti įgyvendinant ES struktūrinių fondų bendrai finansuojamus projektus, kurį visą arba jo dalį savivaldybė privalo grąžinti, jeigu įgyvendinus projektą, neatitiks kriterijų, nustatytų LRV nutarimu. Tarp jų – savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų balansas, projekto poveikis savivaldybės ekonominiams rodikliams bei savivaldybės dalyvavimas energetinio efektyvumo skatinimo ir kitose programose, įgyvendinamose naudojant finansines priemones.

LSA valdyba taip pat priėmė nutarimą kreiptis į Vyriausybę ir Švietimo ir mokslo ministeriją su prašymu skirti savivaldybėms pakankamą specialiosios tikslinės dotacijos sumą 2016 metais Mokinio krepšeliui (MK) finansuoti, nes į šį krepšelį įtrauktos ir neformaliojo vaikų švietimo krepšelio lėšos.

Valdyba ragina neįtraukti į MK neformaliojo vaikų švietimo krepšelio lėšų, nes jos skiriamos tik 9 mėnesiams, jas gauna ne visi vaikai ir jų negali naudoti bendrojo ugdymo mokyklos. Taip pat siūloma perskirstant specialią tikslinę dotaciją, skirtą MK finansuoti nuo rugsėjo 1 dienos iki einamųjų metų pabaigos, atsižvelgti į savivaldybėse pakitusį klasių bei grupių komplektų skaičių.

Argumentus, kodėl šios lėšos buvo sujungtos į vieną MK, pristatė posėdyje dalyvavęs švietimo ir mokslo kancleris Tomas Daukantas.

LSA duomenimis, 50-čiai iš 55 pagal MK metodiką finansuojamų savivaldybių trūksta per 6 mln. 497 tūkst. eurų specialiosios tikslinės dotacijos MK finansuoti.

Posėdyje dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis su savivaldybių vadovais aptarė ES Baltijos jūros regiono strategijos teikiamas galimybes dalyvauti regioninių projektų veikloje bei apžvelgė finansinius instrumentus, kuriuos gali naudoti savivaldybės. Pasak viceministro, norint suaktyvinti savivaldybių įsitraukimą į minėtos strategijos įgyvendinimą, Lietuvos savivaldybėse planuojama organizuoti renginius, o antroje metų pusėje kartu su LSA tarptautinių ryšių komitetu ketinama surengti konferenciją, skirtą savivaldos vaidmeniui įgyvendinant strategiją.

Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius Paulius Skardžius valdybos nariams pristatė atstovų į Lietuvos delegaciją ES Regionų komitete skyrimo tvarkos pakeitimus, kurie numato galimybę atstovus į šią delegaciją skirti ir koalicijoms. Valdybos nariai pritarė šiam pakeitimui, kuris įsigaliotų nuo 2020 metų.

Valdyboje taip pat aptartas pasirengimas šių metų LSA narių atstovų suvažiavimui.