LSA valdyboje – mokesčių, šilumos supirkimo ir finansinių instrumentų klausimai
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdyboje aptarti dvišalio bendradarbiavimo su Vyriausybe, mokesčių pakeitimų, šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų bei finansinių instrumentų savivaldybėms klausimai. Rugsėjo 20 dieną, trečiadienį, vykusiame posėdyje valdybos nariai pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui pakeisti Vyriausybės ir LSA dvišalės komisijos nuostatus, numatant, kad komisijos primininku bus Ministras Pirmininkas, o jos sudėtį papildys ūkio ministras ir dar vienas LSA narys. Ši dvišalė komisija nagrinėja svarbius valstybei ir savivaldybėms klausimus, teikia išvadas dėl jų sprendimo. Artimiausiu metu ketinama pasirašyti naują Vyriausybės ir LSA susitarimą dėl dvišalio bendradarbiavimo.
Valdybai taip pat buvo pateikta informacija apie numatomus esminius mokesčių įstatymų pakeitimus, kurie turės įtakos savivaldybių biudžetams nuo 2018 metų. Vienas jų – ketinimas didinti bendrą neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) nuo 310 iki 380 eurų (NPD riboto darbingumo asmenims siūloma kelti atitinkamai nuo 320 iki 390 eurų ir nuo 380 iki 450 eurų), dėl kurio savivaldybių biudžetai per metus netektų apie 94 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.
Taip pat, jei būtų įgyvendintas ketinimas atsisakyti papildomo neapmokestinamojo pajamų mokesčio dydžio už vaikus ir pereiti prie tikslinių vaiko išmokų, mokamų nevertinant šeimos pajamų, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus papildomai gautų apie 75 mln. Eurų. Savivaldybėms aktualus ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekte numatytas pakeitimas – panaikinti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą, taikomą nekilnojamajam turtui arba jo daliai. Teisė dėl minėtojo nekilnojamojo turto lengvatinio apmokestinimo būtų paliekama savivaldybių taryboms. Aptarti ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekte numatomi pakeitimai.
Valdyboje buvo diskutuojama ir apie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) siūlomą projektą dėl šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠA) tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo. Atsižvelgdami į neigiamą savivaldybių nuomonę dėl šio projekto sudaromų prielaidų šilumos kainų augimui bei nelygiavertei konkurencijai, Valdybos nariai priėmė nutarimą jam nepritarti bei siūlyti jį tobulinti įvertinant LSA pastabas bei sudarant darbo grupę iš VKEKK, Lietuvos šilumos teikėjų asociacijos, Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos, Energetikos ministerijos, Seimo Energetikos komisijos bei LSA atstovų.
Savivaldybių nuomone, įteisintas NŠG aprašo projektas gali sukelti finansinių sunkumų Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriui: savivaldybių valdomi šilumos tiekėjai dėl ilgalaikių įsiskolinimų investicijoms neturės galimybių jų sugrąžinti. Taip pat baiminamasi, kad ateityje nebebus atliekamos būtinos investicijos į šilumos gamybos įrenginių atstatymą, reikalingą stabiliai ir patikimai šilumos gamybai tiekti. Be to, minėtas projektas sukuria nelygiavertes sąlygas šilumos tiekėjui ir NŠG, o po kelerių metų gali padidinti šilumos gamybos ir tiekimo kainą vartotojams.
Posėdyje dalyvavęs Viešųjų investicijų plėtros agentūros ekspertas Žilvinas Kačiuška pristatė agentūros valdomų fondų finansavimo galimybes savivaldybėms. Pasak jo, viena iš finansinių instrumentų naujovių – Savivaldybių pastatų fondas, kurio lėšomis numatoma finansuoti savivaldybių pastatų modernizavimo projektus. Tam skirta 17 mln. eurų ES lėšų. Planuojama, jog šio fondo paskola savivaldybėms arba jų paskirtiems subjektams bus teikiama iki 100 proc. projekto vertės, paskolos terminas – iki 20 metų. Projektai turės atitikti Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos nuostatas – pasiekta mažiausiai C energinio naudingumo klasė, o bent 51 proc. viso pastato ploto nuosavybės teise priklausyti savivaldybei.
5 mln. eurų numatyta ir birželio mėnesį įsteigtam Kultūrinio paveldo fondui. Jo paramą gauti siekiantys projektai turės atitikti Kultūros projektų aktualizavimo 2014-2020 m. programos nuostatas. Pavyzdžiui, objektas, į kurį numatomos investicijos, turės būti įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, bus būtina įgyvendinti rinkodaros priemones, sukursiančios papildomi lankytojų srautai, taip pat – turės būti užtikrintas objekto prieinamumas visuomenei ne mažiau kaip 5 metai po finansavimo pabaigos.
Valdyba taip pat priėmė sprendimus dėl 2017 metų „Auksinių krivūlių“ apdovanojimų.