28 rugsėjo, 2017

M. K. Čiurlionio koncertų centro Kaune tarptautinį architektūrinį konkursą laimėjo lietuviai

Vilniečių architektų vizija, kaip turėtų atrodyti būsimasis M. K. Čiurlionio koncertų centras Kaune, per artimiausius kelerius metus gali materializuotis prie Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto. Tarp 119 pasiūlymų, gautų iš viso pasaulio, geriausiu išrinktas „Paleko Archstudijos“ darbas.

Ketvirtadienio popietę Kauno valstybinėje filharmonijoje iškilmingai paskelbti tarptautinio konkurso rezultatai. Tarptautinės vertinimo komisijos nariai pripažino, kad kelis mėnesius trukęs architektūrinis konkursas buvo vienas solidžiausių pastarojo meto architektūrinių konkursų ne vien Kaune, bet ir visoje šalyje.

„Pirmiausia, šis pastatas yra labai išmanus, savyje talpinantis daug funkcionalių erdvių, kurios iš pirmo žvilgsnio nėra matomos. Kitas dalykas – paties architekto vizija, jog naujasis pastatas nebūtinai turi tapatintis su jau esančiais aplink, bet priešingai, gali nubrėžti gaires ateities statiniams. Galiausiai paties statinio pristatymas ir jo elegancija: apima jausmas, tarsi įspūdingas objektas yra čia, bet tuo pačiu jo lyg ir nėra. Pastatas labai gražiai susitapatina su aplinkiniu kraštovaizdžiu“, – skelbdamas pirmosios vietos laureatus, architekto prof. Rolando Paleko vadovaujamą projektą pristatė komisijos pirmininkas Malcolmas Readingas.

Antrą ir trečią vietas užėmė Jungtinės Karalystės architektų kompanijos – atitinkamai „Feilden Clegg Bradley Studios“ ir „Adam Khan Architects“. Trys nugalėtojai, pasibaigus konkurso procedūroms, bus kviečiami dalyvauti derybose dėl teisės rengti techninį projektą.

Iki pat rezultatų paskelbimo akimirkos komisijos nariai nežinojo, kas yra architektūrinių idėjų autoriai. Tik išrinkus geriausių darbų trejetą, paslaptis buvo atskleista – atplėšti papildomi vokai su tiksliais juos parengusių architektų rekvizitais.

Komisijoje dirbęs Kauno miesto tarybos narys, architektas prof. Jonas Audėjaitis įsitikinęs, kad laimėtojai yra pajėgūs įgyvendinti tokio masto projektą: „Mes patys nustebome, kai pamatėme, kas tapo pirmosios vietos laureatais. Net neabejojame, kad šios komandos galimybės yra labai didelės. Jie yra vieni iš lyderių mūsų šalyje. Taigi tokio pobūdžio projektą jie pajėgūs sėkmingai realizuoti“.

Visi projektai vertinti pagal 4 pagrindinius kriterijus: miestovaizdį, architektūrą ir dizainą, funkcionalumą bei tvarumą. Konkurso dalyvių buvo prašyta pasiūlyti architektūrines idėjas daugiau kaip 11 tūkst. kv. metrų dydžio koncertų centrui. Bendra planuojama projekto vertė – 30 mln. eurų.

„Kaip labai teisingai pastebėjo maestro Modestas Pitrėnas, turėti aukšto lygio koncertinę salę yra ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos garbės reikalas. Net nereikia žiūrėti labai toli – jau vien kaimynai latviai ir estai mus šiuo požiūriu lenkia turėdami po 5 – 7 koncertų sales. Kiek žinome, Vyriausybė yra numačiusi tokį finansavimą nacionalinei koncertų salei. Žinoma, prie to prisidės ir miestas bei privatūs investuotojai“, – kalbėjo Kauno miesto mero pavaduotojas Povilas Mačiulis.

Pagrindiniai architektūrinio konkurso dalyviams tekę reikalavimai – suplanuoti 1500 žmonių talpinančią aukštos akustinės kokybės koncertų salę, mažesnę 700 vietų antrąją salę ir transformuojamą konferencijų salę, kurioje tilptų iki 600 žmonių, o prireikus ji galėtų būti skaidoma į atskiras erdves, skirtas nuo 20 iki 100 žmonių. Projektuose taip pat turėjo būti numatytas lauko amfiteatras, erdvi automobilių stovėjimo aikštelė ir kiti aplinkos elementai.

Savo idėjas, koks architektūrinis sprendimas geriausiai įkūnytų M. K. Čiurlionio koncertų centrą, konkursui pateikė 36 šalių architektai iš 6 žemynų. Tarp pastarųjų nebuvo tik Antarktidos. Daugiausia darbų (16) konkursui pateikė mūsų šalies architektai. Antroje vietoje – JAV architektūros vizionieriai (14 pasiūlymų) ir treti – Jungtinės Karalystės atstovai (12). Tarp dalyvių buvo net svečių iš Jungtinių Arabų Emyratų, Pietų Afrikos Respublikos, Libano, Jordanijos, Čilės ir kitų valstybių.

Jau antrą kartą Kauno užsakymu prestižinį konkursą surengusi Didžiosios Britanijos konsultacijų kompanija „Malcolm Reading Consultants“ atkreipė viso pasaulio architektų dėmesį. Per tris mėnesius specialiai konkursui dedikuotoje interneto svetainėje apsilankė beveik 23 tūkst. interesantų, norėjusių plačiau sužinoti apie Kauno rengiamą projektą. M. K. Čiurlionio koncertų centro idėja aktyviausiai domėjosi Jungtinės Karalystės ir JAV gyventojai, taip pat – ir daugiausia darbų konkursui pateikę lietuviai.

M. K. Čiurlionio koncertų centrą planuojama pastatyti per artimiausius ketverius metus, kad nauja aukštosios muzikos erdvė duris lankytojams atvertų 2022-aisiais, Kaunui tapus Europos kultūros sostine.

Kauno miesto savivaldybės informacija


18 balandžio, 2025

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.), artėjant tradiciniam festivaliui „Tulpių žydėjimo šventė“, žiedus išskleidė ir saulei […]

16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
15 balandžio, 2025

Šių metų Maironio premijos laureate išrinkta poetė, vertėja ir literatūros kritikė Erika Drungytė. Šį pripažinimą autorei pelnė praėjusiais metais jos […]

15 balandžio, 2025

Artėjant Velykoms atnaujinta ikoniškoji Vilniaus senamiesčio skulptūra „Kiaušinis”. Simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris […]

15 balandžio, 2025

Balandžio 15-ąją Telšių miesto širdyje – prie katedros – nuaidėjo šiluma, muzika ir nuoširdi bendrystė. Telšių kultūros centras kvietė visus […]

Donato Vaičiulio nuotr.
14 balandžio, 2025

Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje, greta Parko gatvės, ant vieno iš tiltelių turėklo paslaptingai atsirado skautiška fetra (skautiška skrybėle). Kas po […]

13 balandžio, 2025

Vykdant sveikatos apsaugos sistemos reformą sveikatos centrų pagrindu, Garliavoje duris atvėrė iš esmės atsinaujinęs Garliavos medicinos centro ir LSMU Kauno […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

11 balandžio, 2025

Lietuva pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui – […]

Liudas Glemža
11 balandžio, 2025

„Per 35 m. nepriklausomybės metus Lietuvoje užaugo profesionalių istorikų karta, kuri ne tik užsiima moksliniais tyrimais, bet ir stengiasi apie […]

Veliuonos piliavietė / KPD nuotr.
3 balandžio, 2025

2024 metais Hagos konvencijos simboliu – ,,Mėlynuoju skydu“ (Blue Shield) – Lietuvoje buvo paženklinti 254 išskirtinę kultūrinę vertę turintys objektai: […]

31 kovo, 2025

Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti […]

30 kovo, 2025

Pavasaris – naujų pradžių metas, o Lietuvos mėgėjų teatrams tai ir svarbaus metų įvykio laikas: šeštadienį didžiausioje mėgėjų teatrų šventėje […]

29 kovo, 2025

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
29 kovo, 2025

Kovo 27 d. Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinės vyko antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, politinio kalinio, Lietuvos kariuomenės savanorio, visuomenininko, šaulio, Vyčio […]

27 kovo, 2025

Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad oficialiai baigtas Kauno oro uosto šiaurinio perono plėtros projektas, kuris pradėtas 2023 metų pabaigoje. […]

Senieji Kvesų karjerai
27 kovo, 2025

Ketvirtadienį posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba vienbalsiai nepritarė UAB „GJ Magma“ planuojamai ūkinei veiklai – Kvesų smėlio ir žvyro telkinio […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
25 kovo, 2025

Pirmoji lietuviška mokykla Kauno Vilijampolėje buvo pradėta statyti  prieš 115 metų (1910 m.) lietuvių bendruomenės lėšomis ir pavadinta  kun. Aleksandro […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

Regionų naujienos